Vilija Čiapaitė
Birštono kultūros centro fojė nusispalvino nuostabiais jurginų žiedais ir ne tik jais. Išmoningi deriniai, spalvų ir rudeninių gėlių atspalviai masinančiai traukia akį ir kviečia pakeliauti po gamtos ir žmogaus rankų sukurtus spalvų derinius.
Jurginai, jurginai…
Pas retą šeimininkę sodyboje nerasime jurginų. Šiais metais ir gamta sugebėjo mus pradžiuginti jurginų spalvomis, kurios it paliestos dailininko teptuko, įgavo nuostabius atspalvius, o žiedlapiai menišku susipynimu vertė žavėtis. Kasmet mus džiugina sukurtos vis naujos šių gėlių rūšys, tačiau Birštonas taip pat turi ir jo vardu pavadintą jurginą!
Daugeliui kyla klausimas, kodėl Birštone kasmet vyksta jurginų rudens parodos. Ogi todėl, kad kurorte šios rudeninės gėlės šventė vyksta visiškai pagrįstai. Šių gėlių augintojams ir mylėtojams tai tarsi atgaiva ir nuklydimas į istoriją, kuomet jos pasiekė mūsų kraštą. Jurginių šventės tradicijos siejamos su garsaus daktaro ir rašytojo, Ustronės dvaro savininko Stanislavo Moravskio vardu. Būtent jis į Birštono kraštą atvežė spalvingas, rudens pradžioje žydinčias gėles – jurginus. Istoriniuose šaltiniuose sakoma, jog gėlės iš šio krašto paplito po kitus Lietuvos dvarus. S. Moravskis karštai propagavo sodų kultūrą. Pasiskaitęs sodininko, botaniko Juozapo Strumilos 1842 m. Vilniuje išleistą „Traktatą apie jurginus“, savotišką himną šioms gėlėms, S. Moravskis susižavėjo nuostabiaisiais jurginais ir oranžerijoje juos išaugino iš Sankt Peterburgo atsiųstų sėklų.
Dabar jurginas užima gana solidžią vietą tarp visų gėlių. Jų grožis gali nustelbti net prabangiausius žiedus, nes rūšių gausa ir spalvų, atspalvių, žiedlapių struktūra gali drąsiai pretenduoti į aukštas vietas.
O mes, žiūrovai, tegalime džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką sukūrė gamta ir gėlininkų rankos – nuostabiausiais žiedais, kurie jau žydi beveik visą vasarą.
