Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokinių kūrybos klubo ,,Po klevu“ nariai lankėsi poetės Virginijos Kuncaitės – Kuzmickienės poezijos knygos ,,Gegužės naktys plaukuose“ pristatyme, kuris vyko Šaltinių pagrindinėje mokykloje Alytuje.
Karolina
Man atrodė, jog knygos pristatymas – tai mažas renginėlis, kuriame autorius sėdi už stalo, o žmonės eina prie jo po vieną, jį pasveikina, išsako savo nuomonę, jeigu nori, nusiperka knygą. Nežinojau, jog tokiame renginyje būna kviestinių svečių, kurie vertina, skaito autoriaus kūrybą. Ir, tiesą sakant, maniau, jog tokie renginiai susilaukia daug mažiau žiūrovų.
Eimantas
Susirinko įvairaus amžiaus žmonių. Tai mane nustebino – juk šiais laikais tikrai maža dalis jaunimo domisi kūryba. Renginys buvo įdomus, nes labai informatyvus ir nevargino.
Man atrodė, kad knygos pristatymas – tai toks rimtas susitikimas, kurio metu pasakojama apie pačią knygą trumpai ir aiškiai. O čia buvo visai kitaip: susirinko būrelis poetų, kurie šiltai išsakė savo nuomonę apie knygą, skaitė jiems patikusius eilėraščius, skaitė ir savus. Mane tai tikrai privertė suklusti, nes išgirsti, kaip vertina poetai vienas kito kūrybą ir kaip patys skaito savąją, visada būna įdomu. Jeigu nebūtų tokių renginių, nebūtų progų visiems kartu pabūti šalia poetų, išgirsti, kaip jie pradėjo kurti. Šis knygos pristatymas pakeitė mano nuomonę apie tokius visuomeninius susibūrimus.
Toma
Klausantis knygos autorės, kilo daug minčių: žavėjausi meilės eilėraščiais, atidumu šalia esančiam žmogui, suvokimu, kad kiekvienas turi jautrią širdį. Tai ne pretenzingi eilėraščiai, kurie žmogaus sieloje kartais kelia sumaištį ir tikrai nepadeda gyventi. Tai ramūs, santūrūs ir kartu gilūs apmąsrymai tų žmogaus gyvenimo vertybių, kurios šiandien tarsi ir ne tokios svarbios mums, jauniems. Bet tai tik mūsų nebranda…
Andrius
Esu buvęs knygos ,,Atstumtieji“ pristatyme IV klasėje. Išliko atmintyje tai, kad knygos pagrindinė tema buvo likimo nuskriaustų žmonių gyvenimas. Bet atsimenu ir tai, kad tada daug ko nesupratau. Turiu pasakyti, kad kultūrinių renginių žmogui reikia. Dabar viską vertinu kitaip: klausiau nuoširdžių žodžių, skirtų mums visiems, ir buvo nekasdieniška, buvo gerai.
Spurda mintys,
Lyg skristi panorusios.
Ilgesys – horizontą šokdina.
Žodžio aidą tyla atkartojusi
Viltį neša, skraidina likimą.
Mano posmai, dienų sruvenimas…
Kiek jų bus dar?..
Tik Dievas težino.
Aš einu… Ėjime dingsta nerimas.
Kelias mano, jo vardas Gyvenimas.
Klausiausi nuoširdaus knygos autorės Virginijos Kuncaitės – Kuzmickienės balso ir džiaugiausi: Balbieriškio mokykla, tada dar vidurinė, užaugino neramią sielą, kuriančią, matančią gyvenimo grožį. Gal tos mūsų susikertančios trys upės kaltos: skaidri vandens tėkmė visad kelia ilgesį, nerimą, neleidžiantį paskęsti kasdienybės rūpesčiuose. Gal iš čia ir eilėraščių knyga ,,Gegužės naktys plaukuose“.
Mokytoja Irena Liutkevičienė
