Gabrielės Petkevičaitės – Bitės mintys politikams

Birštono muziejuje eksponuojama Panevėžio kraštotyros muziejaus paroda „Gabrielė Petkevičaitė – Bitė (1861-1943): gyvenimas Tėvynei ir žmogui“. Didžiosios nacionalinio judėjimo, kultūros ir visuomenės veikėjos, kovotojos už moterų teises, žurnalistės ir rašytojos, pedagogės mintys –aktualios, verčiančios susimąstyti ir dabar.

„Užsieniui mūsų laisvė nebrangi. Gobšiomis akimis žiūrima ne nuo šios dienos į mūsų šalį ir tykojama mus praryti. Suglaustomis eilėmis turime laikytis ir tvarkos sergėti, ir teisėtumo. Bet ar daug kas tą supranta? Ir ar visiems mūsų rėksniams tėvynė brangi?..“ (Iš laiško J. Lindei, 1927 01 06).

„Turiu tvirtą įsitikinimą, kad visi seimiečiai nelaiko rankos ant tautos pulso. Susipratusių inteligentų, atsidūrusių prie valstybės vairo, pareiga nesipūsti, tik imtis pedagogų darbo ir auklėtojo. Nesėdėti tiek kabinetuose, restoranuose, ložėse, bet eiti į liaudį… Kitaip kelias prie žmogiškos kultūros ir valstybės sutvarkymo bus mums tolimas … Ypač tolimas, prigyvenus tokius laikus, kokius dabar turime…“ (Iš laiško J. Višinskienei, 1926 04 12).

„O vagys laisvi… Niekas jiems nieko nedaro. O žmones vis tas veikė demoralizuojamai. Vieni sako: pavogsi kelis litus – pasodins kalėjiman, pavogsi tūkstančius – būsi ponu ir ramiai ponausi“. Kiti vėl žiūrėjo į tuos apkaltinimus, kaip į partinį šmeižtą“ (Iš laiško F. Bortkevičienei, 1928 02 02).

V. Kuzmickas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite