Ignas Mineikis
Pastaruoju metu mūsų šalies futbolo rinktinė vis dažniau pradėjo stebinti šios sporto šakos aistruolius. Pergalė prieš bulgarus, lygiosios su jais, juodkalniečiais ir vengrais. Du kartus pralaimėta tik serbams. Turėtume džiaugtis. Bet, deja, visas šis džiaugsmas slepiamas. Jei krepšinio vadovai viską daro, kad vis daugiau žmonių laisvai galėtų stebėti ne tik rinktinės, bet ir klubų varžybas, tai futbolo vedliai elgiasi keistokai. Taip, Lietuvos čempionato varžybas galima stebėti TV ekranuose laisvai, bet Lietuvos rinktinės žaidimą galima išvysti sumokėjus už transliaciją. Kodėl taip nuspręsta? Dėl noro gauti vis daugiau pajamų? O kaip tada su kalbomis apie futbolo propagavimą?
Laisvai galima stebėti transliacijas iš Europos ir Pasaulio čempionatų, olimpiadų, bet Lietuvos futbolo rinktinės negalime. Sudėtinga suprasti Lietuvos futbolo federacijos, Sporto agentūros, Švietimo ir sporto ministerijos ir net Seimo pozicijas šiuo klausimu.
Skaityti informaciją apie vykusias varžybas ir sužinoti rezultatą – ne tas pats, kas stebėti savo akimis. Į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną gali patekti apie 16000 sirgalių, o kaip kiti?
Aišku, federacija pasakys: mokėkit ir žiūrėkit. Mokėk už televiziją, mokėk už internetą ir dar atskirai mokėk už futbolą per TV.
Logikos jokios ir visos federacijos kalbos apie futbolo propagavimą bergždžios, jei net rinktinės rungtynes negalima laisvai stebėti TV ekranuose.
Įdomu, kiek tęsis šį nesąmonė?
Ir dar. Lietuviai klubinėse Optibet A lygos komandose aiškiai sudaro mažumą. Nemažai legionierių yra ir Optibet I lygoje. Logiškai mąstant, vietinis jaunimas neturi galimybių tobulėti, bet futbolo federacijos vedliams, matyt, galvos neskauda.
