Jau septintąjį kartą prie Nemuno vyko folkloro šventė. Joje dalyvavo Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Varangė“, Šiaulių folkloro ansamblis „Salduvė“, Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“ ir gausus žiūrovų būrys. Juk šie metai yra tarmių metai ir kolektyvai atsivežė dainas ir šokius, perpintus savo kraštui būdingomis tarmėmis, lietuvių liaudies muziką bei gerą nuotaiką. Kaip ir dera šeimininkams, kad svečiai įgautų drąsos, šventę pradėjo birštoniečių „Raskila“. Netrūko dainų. Kai kurios buvo liūdnos, perpintos linksmomis gaidelėmis, o polkutės ir valsiukai kvietė šokti kartu. Nuvilnijo, nugarmėjo Nemunu muzika, dainos, kurias mūsų senoliai dainavo darbus dirbdami, o linksmi šokiai gegužines ir visokius pasilinksminimus menantys. Nemunas, it liudytojas, tyliai pursluojančiomis bangelėmis pritarė šventės dalyviams, o anapus jo iškelusios į dangų spygliuotas rankas pušys lingavo į taktą. Juk ten, kur Nemunas vingiuoja, visada vyko, vyksta ir vyks gyvenimas, tik keisis žmonės, papročiai, o istorija išliks.
Vilija Čiapaitė
