Festivalis-konkursas „Avangardas 2013“ turėjo vykti nuostabiame gamtos prieglobstyje prie „Versmės“ sanatorijos, tačiau gegužė taip pakoregavo, kad visi turėjo sugužėti į „Versmės“ konferencijų salę. O tai nei organizatorių, nei pačių dalyvių nenuvylė.
O dalyviai atvyko vos ne iš visos Lietuvos: iš Marijampolės sav. Želsvos ir „Ryto“ pagrindinių mokyklų, Visagino meno mokyklos, Prienų r. sav. Šilavoto, Kauno moksleivių techninės kūrybos centro, Šiaulių profesinio rengimo centro, Visagino kūrybos namų, Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos, Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos bei šeimininkai Birštono meno mokyklos Dizaino studijos atstovai.
Kolekcijas vertino kompetentinga komisija. Tai Daiva Grabauskienė (plaukų stilistė), Nijolė Juozaitienė (technologijų vyr. mokytoja), Viktorija Nevulienė (siuvimo technologė, tautodailininkė), Monika Puidokaitė (tekstilininkė, dizainerė), Dalia Jegelevičienė (muzikos mokytoja metodininkė), Jurgita Kleizienė (dizainerė).
Šilti plojimai už rodomas kolekcijas tarsi pakylėjo jaunuosius modelius. O kolekcijų buvo gana nemažai. Darbai tarsi pavasario žiedai – besiskleidžiantys, pražydę ar vibruojantys visomis spalvomis, kviečiantys pasigrožėti. Be abejo, daug ką reiškia ir pačių modelių laikysena, žingsneliai, stovėsena. Galima buvo stebėti, kaip jaunutės mergaitės su aukštakulniais žengia atsargiai, o vyresnės, įpratusios avėti tokio modelio batelius, skrieja drąsiai, tarsi būtų basos. Be abejo, mada yra mada, tačiau išraiškingos ir avangardiškos kolekcijos traukte traukė akį ir vertė stebėtis, kad jaunų ir talentingų būsimų dizainerių „virtuvė“ jau turi pamainą. Tačiau man taip norėjosi, kad abstraktus konkurso „Avangardas“ pavadinimas įgautų dar ir temą kolekcijoms, tuomet būtų lengviau laviruoti tarp visų metų laikų, tarp virtuvės ir ekscentriškų bei nuostabių, iš laikraščių pintų kolekcijų. Juk avangardas, tai terminas, dažniausiai naudojamas kalbant apie asmenybes ar darbus, kurie yra novatoriški arba eksperimentiniai, ypač mene. Anot avangardistų, avangardas meta iššūkį tam, kas visuomenėje laikoma priimtomis ar nusistovėjusiomis meno, kultūros bei realybės normomis. Metusios iššūkį įprastumui, jaunosios dizainerės vertė stebėtis jų drąsa.
Festivalio-konkurso vinis – apdovanojimai ir saldūs prizai – šakočiai.
Malonu, kad šį renginį organizavo Birštono meno mokyklos Dizaino studija. Juk be darbščių bičių nebūtų ir medaus!
Vilija Čiapaitė
