Vilija Čiapaitė
Kaskart aplankydama Evos Mili darbų parodas, atrandi ir pamatai emocijų persunktus personažus, su kuriais ji tarsi susigyvena, jaučia jų dvasinę būseną. Kiekvieną kartą pasijunti taip, tarsi kartu su menininke ir jos personažais gyventum jų gyvenimą.
Šį kartą Birštono kurhauze pasitinka menininkės tapybos darbų paroda „Ąžuolo ūkis“.
Truputį pavėlavau, tačiau buvau maloniai nustebinta, jog po abi parodos sales vaikščiojo nedidukas berniukas, kuris akimis glostė kiekvieną nutapytą personažą, tyliai mamai ir menininkei pasakojo apie jų išdaigas. Tuomet, kai buvo ruošiamasi šiai parodai, Ąžuolui tebuvo penkeri, tačiau veido išraiška, bruožai atpažįstami čia pat vaikščiojančio berniuko.
Kiekviena drobė atspindėjo ne tik gamtos vaizdinius, bet ir galima buvo pastebėti skirtingų erdvių susiliejimą į bendrą vaizdinį ir suprasti, jog tai ūkis, kuriame šauniai susigyvenę gyvūnai, augmenija ir mažas žmogutis. Jis, it dirigentas, puikiai įvaldęs savos „muzikos“ ypatumus, puikiai „muzikuoja“ su ūkio gyventojais.
Beje, Evos Mili darbų cikle vyrauja savotiškas abstraktumas, dekoratyvumas bei minimalizmas, vaizduojamų objektų ir fono pateikimas ramių spalvų lygmenyje. Drobėse vyrauja šiltos spalvos, kurios susilieja į visumą, tad tai dar labiau sustiprina emocionalumą.
Gyvūnai ir gamta, į kuriuos smalsiai pati žvelgiau, sudarė erdvės įspūdį, kurį menininkė sukūrė skirtingų spalvų plokštumomis. O tai padeda iš toliau įdėmiai pažiūrėjus savotiškai nusikelti į „Ąžuolų ūkį“, esantį Ąžuolų Būdoje.
Pokalbis
Pakalbinau pagrindinį šios parodos veikėją Ąžuolą su mama ir Evą Mili.
„Ąžuolų vila – visų pirmiausia ir svarbiausia yra mūsų šeimos namai“, – sakė buvusi kaunietė Eglė Jurkšienė. Pasak jos, puikiai sutariantys tiek ožka Smiltė, tiek ponis Lordas Kuperis, tiek avys Evelina, Etna ir kiti gyvūnai čia gyvena puikiai, o avinas Bulia taip pat labai romus, nepiktas. Taigi, kaip ir matosi drobėse, Ąžuolas puikiai sutaria su visais augintiniais. Menininkė Eva, pasakodama apie pirmąjį susitikimą, šypsojosi. Ji nusivedė prie vienos iš parodoje eksponuojamų drobių… Joje Ąžuolas, gindamas vištas, laiko kepuraitę už snapelio. Pasirodo, menininkė mažajam Ąžuolui ją atvežė lauktuvių, o jis puikiai ją pritaikė ganyti pulkui vištų. Čia pat stovintis berniukas vis pasakojo ir pasakojo, kaip sutaria su gyvūnais, kokie jų pomėgiai.
O aš, žvelgdama į darbus, mintyse sudėjau juos į visumą ir vaizduotėje pamačiau visą dėlionę – puikų ir nuostabų gamtos ir žmogaus sukurtą stebuklą, kurį Eva Mili šauniai perkėlė ant drobių.
Netradicinės tapymo priemonės ir laikmetis, per kurį gimė ši paroda
E. Mili visus parodoje eksponuojamus darbus tapė naudodama netradicines priemones, tokias kaip mentelės. Nuotraukas pati autorė nuvykusi nusifotografavo šiai parodai prieš penkerius metus, tapyti pradėjo po metų, o baigė šiemet. Tad, manau, kad visa paroda it geras konjakas, išlaikyta ir brandi.
