Lietuvoje siūlomas plačiajuostis ryšys yra pigiausias Europos Sąjungoje
Šiandien paskelbtais ES duomenimis, 400 mln. Europos interneto naudotojų tenka dalyvauti geografinėje loterijoje dėl plačiajuosčio ryšio kainos, spartos ir pasirinkimo. Iš keturių šiandien paskelbtų tyrimų rezultatų matyti, kad ES plačiajuosčio ryšio rinkose nėra nei pasiūlos modelio, nei nuoseklumo. Vartotojus trikdo ir operatorių pateikiamos informacijos skirtingumas, todėl galimybė pasirinkti jiems tinkamiausią variantą ribota. Populiariausių plačiajuosčio ryšio pasiūlymų kainos kai kuriose valstybėse narėse gali būti keturis kartus didesnės nei kitur, net atsižvelgus į valstybės perkamąją galią.
Pigiausiai plačiajuostis ryšys siūlomas Lietuvoje (nuo 10,30 EUR), Rumunijoje (nuo 11,20 EUR) ir Latvijoje (nuo 14,60 EUR). Kipre pigiausias pasiūlymas gali siekti net 46,20 EUR. Nuo jo nedaug atsilieka Ispanija (38,70 EUR) ir Airija (31,40 EUR). Didžiausias siūlomų kainų intervalas užfiksuotas Lenkijoje (20–140 EUR) ir Kroatijoje (30–121 EUR).
Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/25032014_placiajuostis_rysys_lt.htm
2012 m. Europos Sąjungoje perdirbta arba paversta kompostu 42 % apdorotų komunalinių atliekų, Lietuvoje – dukart mažiau.
Eurostato duomenimis, 2012 m. vienam Europos Sąjungos gyventojui teko 492 kg komunalinių atliekų (iš jų 480 kg komunalinių atliekų buvo apdorota). Komunalinės atliekos apdoros skirtingai: 34 % išvežta į sąvartynus, 24 % sudeginta, 27 % perdirbta, 15 % paversta kompostu. Perdirbtų arba paverstų kompostu komunalinių atliekų dalis Europos Sąjungoje išaugo nuo 18 % 1995 m. iki 42 % 2012 m.
Vienam Lietuvos gyventojui 2012 m. teko 469 kg komunalinių atliekų, iš jų 458 kg buvo apdoroti. Didžioji dalis atliekų Lietuvoje – net 79 % – buvo išvežta į sąvartynus, 19 % perdirbta, 2 % paversta kompostu ir 1 % sudeginta.
Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/25032014_eurostatas_atliekos_lt.htm
Vartotojų saugos didinimas: Europos ankstyvojo perspėjimo dėl pavojingų produktų sistemai – dešimt metų
Jau dešimt metų Europos vartotojai, naudodamiesi ES skubaus pasikeitimo informacija sistema (RAPEX), gali išvengti nesaugių ne maisto produktų. Komisijos paskelbtoje RAPEX 2013 metų ataskaitoje teigiama, kad lietuviai pateikė 55 įspėjimus. Dėl 19-os iš jų, kitos ES arba EEE šalys ėmėsi tolesnių veiksmų. Ataskaitoje apie pranešamus pavojus matyti, kad lietuviai dažniausiai praneša apie užspringimą (36%), sužalojimus (27%) bei elektros smūgius (15%). 2013 m. pagrindinių gaminių srityje, lietuviai daugiausia pranešė apie žaislus bei elektrinius prietaisus ir įrankius. Palyginus su 2012m., pranešimų apie žaislus padaugėjo, tuo tarpu apie cheminius produktus – ženkliai sumažėjo.
Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/25032014_rapex_lt.htm
Komisija siūlo, kad ekologiškų produktų būtų gaminama daugiau ir geresnės kokybės
Komisija paskelbė naujo reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo pasiūlymą. Naujajame pasiūlyme, kuriuo siekiama šalinti dabartinės sistemos trūkumus, daugiausiai dėmesio skiriama vartotojams ir gamintojams rūpimiems klausimams. ES ekologiškų produktų rinka per pastaruosius 10 metų išaugo keturgubai ir tam, kad sektorius galėtų ir toliau plėstis ir būtų pasirengęs spręsti ateities uždavinius, reikia atnaujinti ir pakoreguoti taisykles.
Daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/25032014_ekologiski_produktai_lt.htm
