Ir norisi aprašyti tas procedūras, kurias parinko gydytoja ir kaip man sekėsi.
Purvo ir molio procedūra, kitaip – „Šrekas“
Mane pasitiko maloniai besišypsanti darbuotoja. Trumpai paaiškino, ką teks daryti, ir dideliu samčiu pasėmė iš puikiai įrengto katilo (taip aš pavadinau purvo-molio indą) šiltokos masės. Užsidariusi kabinoje pradėjau save trinti tamsia mase. Padauginau purvo – molio ant veido, tad teko užsimerkti, tačiau tai ne bėda, vanduo čia pat. Likusią masę supyliau ant nugaros ir pradėjau kaifuoti. Mintyse save palyginau su velniu, tik uodegos trūko… Pagaliau pranešama, jog galima nusiprausti. Šilta vandens srovė nuplauna mano „kostiumą“. Besišluostydama rankšluosčiu pajuntu, kad oda tapo švelni, kaip kūdikio. Trumpa pertraukėlė.
Prie masažo kabineto
O čia jau masažistė mane pamasažavo… Maniau, kad kaulai iš savo vietų išlakstys. Tvirti judesiai, tarsi žinantys, kur reikia paspausti, kur paploti, kur patekšlenti. Po masažo žiemos sode atsisėdau ir tik po kelių minučių suvokiau, kad viskas vietoje. Vėl trumpa pertraukėlė.
Kontrastinės vonios
Iki kelių pasiraitoju kelnes ir mažais žingsneliais vaikščioju vonioje, kurios dugnas išpiltas apgludintais akmenėliais. Ašaros pačios ritasi skruostu, bet aš, kaip ta narsioji Marytė, nepasiduodu, vaikštau. 3 minutės 3 kartus šiltame ir 1 minutė 2 kartus šaltame vandenyje. Žiūriu į smėlio laikrodį, o tas tarsi sustojęs. „Vaje vaje, liksiu be kojų“, – mąstau. Pagaliau procedūra baigta. Pasidomėjau, pasirodo mūsų pėdose yra 36 taškai, kuriems reikalingas toks masažas, nes mes vaikštome su avalyne. Tuo labiau, man vaikščiojimas basomis – nuo vaikystės kančia. Mama pasakodavo, kad visus dažnai varydavo laukan palakstyti basomis, tačiau po kiek laiko ji visada pasigesdavo mano sandalų. Kai tuos paslėpdavo, man tikdavo ir mamos kaliošai. O čia man buvo tarsi atpildas už vaikystės nuodėmes.
Povandeninis masažas
Atsigulu vonion. Darbuotoja pasuka kranelį, ir mano kūną apgaubia vandens purslai. Malonumas! Tačiau netrukus pradedamas povandeninis masažas. O čia tai neapsakomas malonumas! Nuo kojų pirštelių stipri vandens srovė išjudina visus raumenis, ir taip iki nugaros, paskui tenka apsiversti, ir vėl iš naujo, tik jau maloninama kita kūno pusė. Vandens srovė slysta delnu, pilvu. Užsimerkiu ir jaučiuosi it Sabos karalienė. Po procedūros neskubėdama nueinu kambarin. Truputį atsipučiu, apčiupinėju, ar kaulai vietoje, ir persirengusi einu į valgyklą. Čia laukia puikūs pietūs. Pasmalsavau, ar čia galima rasti patiekalų ir žaliavalgiui, ir vegetarui, ir mėsėdžiui. Renkuosi sau pagal skonį. Ir ko nesidžiaugti. Patiekalų pasirinkimas didelis, o ir virėjos, matyt, su meile gaminusios maistą, į kiekvieną gestą atsako šypsena.
Trumpa pertraukėlė. Skubu į „Versmės“ biuvetę, atsigeriu šilto tikro mineralinio vandens, keliuosi į 5 aukštą. Čia manęs laukia medaus – pikio inhaliacijos. Maloni darbuotoja paaiškina, kaip kvėpuoti, ir pradedu. Salsvas inhaliacijos skonis, kai įtraukiu ir išpučiu per nosį, nuramina balso stygas ir gerklę. Šešios minutės taip kvėpuojant prabėga labai greitai.
Druskų kambarys
Prieš eidama į šį kambarį jau žinojau, kad seniau, kai jo dar nebuvo, mano draugai vykdavo į druskų kasyklas, po pabuvojimo ir tokių procedūrų dingdavo bronchiniai susirgimai, o astmininkams sumažėdavo priepuolių. Taigi apsirengiu specialiais rūbais ir it nykštukas iš pasakų šalies nutursenu į kambarį. Čia atsigulu ant specialiai paruoštų gultų ir, mintyse sudėliojusi spalvas, užsimerkiu. Raminanti muzika priverčia užmigti. Kai nustatytas laikas baigiasi, virš galvos užsidega spalvinis ratas. Atsipalaidavęs kūnas ir sūrstelėjusios lūpos sako, kad tai buvo labai puiki popietė. Lėtai, neskubėdama nusileidžiu laiptais.
Laukia baseinas
Čia jau tikra palaima! Mineraliniu vandeniu užpildytas baseinas, kaskados ir džiakuzė. Valanda prabėga besipliuškenant vandenyje. Ir štai jau laikas lysti iš jo.
Kitą dieną vietoje „Šreko“ procedūros – perlinės vonios
Atsigulus į šiltą mineralinio vandens vonią ir darbuotojai įjungus „burbuliukus“, atsipalaiduoju ir pajuntu, kaip kūnas atsipalaiduoja, ir tai suteikia pačius geriausius pojūčius.
Taigi 10 procedūrų dienų praėjo greitai, o aš jau trečią dieną pajutau, kad kūnas atsipalaiduoja ir atsiranda noras dirbti. Tai puiki priemonė atpalaiduoti nuvargintą kūną, ir tik geri darbo rezultatai gali pasakyti, kad jis gavo gerą energijos užtaisą pabuvojus ten, kur darbuojasi puikus kolektyvas ir energiją suteikia procedūros.
Vilija Čiapaitė
