Vilija Čiapaitė
Šeštadienį ošiantis Birštonas pakvietė meno mylėtojus ir gerbėjus į Kurhauzą, kur vyko menininko Elmārs Gaigalnieks darbų paroda ir tikrų tikriausias šou – tapyba smėliu.
Menininkas iš Siguldos beveik 20 metų eksperimentuoja su smėliu. Elmārs Gaigalnieks spalvotu smėliu susirinkusiems rodo unikalius paveikslus, kurie, tarsi trimatėje erdvėje, stebina žmones pasaulio atgimimo ir jo egzistencijos vaizdiniais.
Paslaptinga ir trumpalaikė vizija
Kai įėjau į Kurhauzo meno galeriją, menininką pristatinėjo charizmatiškasis Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis. Paveikslai kaipmat suteikė mistiškumo ir paslaptingumo, nes pastelinės spalvos tikrai nebuvo rėžiančios akį. Tačiau daugelio dėmesį traukė du smėlio pripilti kvadratiniai indai. Suskambo melodija. Tai muzikanto Kaspars Tobis kūriniai, įkvepiantys menininką eksperimentuoti su smėliu.
Kaip yra pasakęs autorius, jo idėjos ateina iš viršaus. Tada ranka tarsi įšyla ir pradeda dirbti. Geriausi vaizdai sukuriami spontaniškai. Jie neturi jokių ypatingų minčių. Gal dėl to Elmārs Gaigalnieks darbai nepakartojami. Jų nenukopijuosi, nes tai akimirkos vizija, kurioje kiekvienas mato tai, ką nori pamatyti. Elmars darbai smėliu yra be pavadinimo, tarsi autorius juos sąmoningai pateikia grupei žmonių, kurie gali atrasti juose kažką konkretaus, susijusio su jais asmeniškai.
Smėlio ir spalvų šou
Suskambo muzika. Elmārs Gaigalnieks prie smėlio dėžės nuklydo į savo vizijas ir pradėjo „kalbėti” rankų ir smėlio kalba. Vaizdiniai, o tiksliau, piešiniai, keitė vienas kitą, tarsi pasakojimas apie žemėje vykstančius pokyčius, gyvybės ir gamtos atsiradimą. Smėlio pūgos tarsi žinojo, kur nusėsti, kad pamatytume ir išgirstume menininko pasakojimą apie laiko kelionę. Sulaikiusi kvėpavimą pakilau į žvaigždėtąjį dangų, prisėdau ant mėnulio pjautuvo ir iš viršaus stebėjau, kaip kinta žemė, kokie vyksta procesai. Kiekvienas smėlio pajudinimas, paskleidimas sakyte sakė, kad viskas žemėje trapu ir laikina. Viskas prasideda nuo smėlio dulkės ir gamtos kataklizmai gali ją paversti ta pačia pradžių pradžia – smėlio dulke.
Paveikslus keičiantys smėlio vaizdai ne vienam atėmė kvapą, o kitiems buvo įdomus tik pats procesas…
Prie kitos smėlio dėžės Elmārs Gaigalnieks tarsi norėjo pasakyti, jog visa ko pradžia yra Egipto piramidės. Beje, pats autorius daug domėjosi smėlio paveikslų svarba budistų vienuolių, indėnų, arabų gyvenime. Tai taip pat turėjo didelės reikšmės jo kūryboje.
Taigi, plunksnomis Elmārs pradėjo piešti pasirinktų žiūrovų veidus. Tai buvo akimirka, kai galėjai bent akimirką pamatyti savo paveikslą ant smėlio, suteikiantį mintį, kad viskas įmanoma, viskas trumpalaikiai žavu.
Elmārs darbų paroda smėlio dėžėse baigėsi. Pakalbintas autorius pasakė, jog smėlis, kurį naudoja savo šou, yra iš Siguldos. Ir tai šaunu, kad menininkas geba išnaudoti savo krašto turtą, o ne vežiotis iš kitų šalių. Juk Sigulda – menininkų mekos dalis, kur gimsta žmonės, turintys kūrybinių gebėjimų ir jais dalinasi su visais.
