Pamatę nedidukę tamsiaplaukę merginą, Prienų Globos namų gyventojai nušvinta šypsenomis, spaudžia jai rankas ir glaudžia prie savęs. O ji mielai sutinka kiekvieną prie jos priartėjusią senutę, apdovanoja nuoširdžiu dėmesiu ir gražiai lietuviškai taria: „Labas!“. Ispanė Estera ir jos draugai Rafaelis ir Rasija rengė savo šalies pristatymo šventę, nors turbūt visi Globos namų gyventojai jau spėjo daug apie ją sužinoti per tuos dešimt mėnesių, kai čia darbuotojams savanoriškai talkininkauja dvi mielos užsienietės merginos.
Lietuva graži ir įdomi
Estera (Esther Ruas Miguelez) iš Ispanijos ir Irina (Iryna Popova) iš Niujorko jau ruošiasi išvykti, jų veiklos laikas Prienuose baigiasi. Jas pamilę Globos namų gyventojai ir darbuotojai nelaukia spalio pabaigos, nelaukia merginų išvykimo, tačiau taip bus, tą neišvengiamai priminė Esteros sukurtas eilėraštis, kuriame jau skamba atsisveikinimo žodžiai. Jame skamba ir ilgesingas meilės mūsų kraštui išpažinimas, nes mergina sako spėjusi ir pati pamilti Lietuvą, ją pamilo ir pasisvečiuoti atvykę jos tėvai. Irinai Lietuva nėra toks tolimas ir nežinomas kraštas, nes jos šeima kilusi iš Ukrainos, ten šiuo metu ir dirba jos mama. Be to, mūsų šalis jungia ir tarybinė praeitis, kurią merginoms priminė Kaune aplankyta valgykla, „sovietic style“, nors jis vargu ar pažįstamas dvidešimt ketverius metus teturinčioms viešnioms. Bet Lietuva labai graži ir įdomi, Estera ir Irina aplankė daugelį mūsų miestų, pajūrį, pamatė sostinę ir jos įžymiąsias vietas. Irina labai džiaugiasi ir kita patirtimi – kartu su kolege Lina ji buvo nuvykusi grybauti į Jurbarko miškus, kas jai buvo labai smagu ir įdomu. Žmonės Prienų krašte, merginų manymu, kuklūs ir atsargūs, tačiau geriau pažinę tampa artimais ir gerais draugais. Estera juokiasi prisiminusi pokalbį su jauna prieniete, kuri sakė prastai mokanti anglų kalbą, bet paskui paaiškėjo, jog kalbanti itin gerai. Šis susitikimas, pasak Esteros, labai gerai apibūdina lietuvius, gerus, malonius, bet tylius žmones.
Pradžia buvo nelengva
Darbas Prienų Globos namuose – nemažas jėgų išbandymas abiems merginoms. Estera pasakoja studijuojanti socialinius mokslus, daug dirbusi su problemų turinčiomis moterimis, vaikais, pagyvenusiais žmonėmis. Tai sunku, tikrai sunku, bet kai kitaip gyventi neleidžia širdis, viskas įveikiama ir pakeliama. Nelengva pradžia merginoms buvo ir Prienų Globos namuose, nes jas ir globotinius skyrė didelė kliūtis – kalba. Irinai buvo šiek tiek lengviau – ji kalba rusiškai, o ši kalba dar gerai suprantama daugeliui pagyvenusių žmonių. Kaip pasakojo Globos namų vyriausioji socialinė darbuotoja Raimonda Sakalauskienė, kolektyvas stengėsi kaip galima daugiau padėti viešnioms apsiprasti neįprastose sąlygose, kas išmoko, o kas tik prisiminė anglų kalbą. Irina ir Estera lankė lietuvių kalbos kursus, tačiau didžiausią pažangą padarė bendraudamos su savo globotiniais, kuriems jos vedė jogos, anglų kalbos užsiėmimus, padėjo buityje, kasdieniame gyvenime.
Grįžusios į namus Estera ir Irina planuoja toliau tęsti studijas, rinktis tas sritis, kurios joms yra arčiau širdies. Nežada apleisti ir savanorystės, juk ši veikla joms padėjo pažinti žmones, pasaulį, išbandyti jėgas ir gabumus svetimoje šalyje. „Mes nesame tokie jau skirtingi“, skelbė Ispaniją pristatantis pasakojimas, kurį sukūrė Estera ir pas ją besisvečiuojantys jos tautiečiai. Iš tiesų, mus gali skirti vieną nuo kito plaukų ar akių spalva, kalba ar tautybė, bet tvirčiausias mus jungiantis saitas yra kiekvieno žmogaus širdyje – meilė ir gerumas kitam, noras dalintis dvasios šiluma, kuria taip dosniai apdovanoja Globos namų gyventojus Estera ir Irina, pamilusios Lietuvą, Prienus, Birštoną ir jų žmones.
