Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė
Šiandien baigėsi tris savaites trukusi pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Apie įtemptą jos tvarkaraštį ir kone kasdien numatytus egzaminus visi nuolat girdėjome nuo pat praėjusios vasaros. Švietimo bendruomenė jau tada pagrįstai piktinosi, kad nėra teisinga egzaminų sesijos paversti tokia intensyvia ir chaotiška. Buvusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, įvedusi tokią sistemą, matyt, dėl įgyvendinimo pernelyg galvos nesuko – žinojo, kad organizuoti šią egzaminų sesiją teks ne jiems.
Atsakomybės teko imtis mūsų politinei komandai, nors ir žinojome, kad neturime teisinių galimybių artimiausiu metu nieko keisti. Jau pirmosiomis kadencijos dienomis prioritetų sąraše egzaminų sesiją įsirašėme pirmoje vietoje – nuolat tarėmės su Nacionalinės švietimo agentūros vadovais, sprendėme, kokių dar papildomų veiksmų galime imtis, kad sesija būtų kaip įmanoma sklandesnė, o užduotys atitiktų ugdymo programas ir, žinoma, būtų be klaidų.
Galiu patikinti, kad su komanda išgirdome ir įsigilinome į daugumą viešojoje erdvėje ir privačiomis žinutėmis gautų pastebėjimų, nusiskundimų, raginimų, nuomonių – kartais ir piktų bei eilinį kartą nusivylusių švietimo sistema. Viską suprantu ir priimu – brandos egzaminų rezultatai per ilgus metus yra tapę mokinių, jų tėvų ir pedagogų vidurinio ugdymo tikslu ir visa ko ašimi. Asmeniškai nepritariu tokiam susiformavusiam požiūriui į egzaminus, nes svarbiausia mokyklos užduotis yra išugdyti atsakingus, pilietiškus, kritinį mąstymą turinčius, savimi pasitikinčius jaunuolius sėkmingam ir laimingam gyvenimui. Brandžiai asmenybei svarbūs ne tik akademiniai gebėjimai, svarbus ir emocinis intelektas, atsparumas dezinformacijai, gebėjimas bendradarbiauti. O gyvenimas vėliau parodo, kad egzaminas neturėjo tokio svarbaus vaidmens, koks reikšmingas jis atrodė dvyliktos klasės pabaigoje.
Mokytis ne dėl egzamino, o dėl savo pačių ateities – tokia turėtų būti švietimo sistemos kryptis. Tačiau egzaminų sesija su daug iš praeities besivelkančių trūkumų negali diskredituoti visos švietimo sistemos.
Tad noriu aptarti ką tik pasibaigusią pagrindinę valstybinių brandos egzaminų sesiją, išskirti pavykusius ir be trūkumų neapsiėjusius jos aspektus bei numatyti gaires ateičiai, ką turėsime tobulinti.
Daugiau mokinių renkasi gamtos mokslus
Pirmiausia – apie geras tendencijas.
Pirmą kartą pagal naują struktūrą vykusio lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino II dalis praėjo sklandžiai – didesnių pastabų užduotims neturėjo nei abiturientai, nei mokytojai. Šiais metais daugiau mokinių rinkosi laikyti biologijos, chemijos ir fizikos valstybinius brandos egzaminus, t. y. populiarėja šie mokslai ir abiturientai bus pasirengę atitinkamoms studijoms. Pavyko išvengti didžiosios praėjusių metų egzaminų sesijos gėdos – klaidų užduotyse.
Grįšime prie kartelės klausimo
Dabar – apie egzaminų sesijos trūkumus.
Nemažai klausimų sulaukiau dėl stojimo kartelės į aukštąsias mokyklas, kodėl šiais metais ji aukštesnė negu anksčiau. Čia vėlgi kalbame apie ankstesnės valdžios priimtus sprendimus, kurių šios egzaminų sesijos metu keisti neturėjome teisinių galimybių. Nuo 2024 m. visiems mokiniams pradėjus mokytis pagal atnaujintas ugdymo programas pereita nuo trijų (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) prie keturių (slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pasiekimų lygių. Įvedus slenkstinį lygį pasikeitė skaitinės pačių lygmenų reikšmės. Dabar valstybinio brandos egzamino rezultatas atitinka patenkinamą lygį, jei jis siekia 41–49 balus. Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis (nuo 50 balų) mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (nuo 41 balo), jei bus stojama į kolegines studijas. Nors stojantiesiems reikės pasiekti skaitine prasme didesnį egzaminų rezultatų vidurkį, negu ankstesniais metais, dėl galimybės per visus egzaminus surinkti 100 taškų, o dalį jų – jau III gimnazijos klasėje, reikšmingesnio egzamino išlaikymo kartelės pokyčio nėra. Perėjus prie išskaidyto egzamino, kuris laikomas per du kartus, galima surinkti 100 taškų, iš jų 40 (lietuvių kalbos ir literatūros – 30) – iš pirmosios egzamino dalies III gimnazijos klasėje. Pasikeitė egzamino užduoties struktūra – 35 proc. egzamino užduoties yra skiriama slenkstinio lygio uždaviniams atlikti, klausimams atsakyti, todėl ir egzamino išlaikymo riba pakilo nuo 16 iki 40 balų. Matome poreikį grįžti prie šio klausimo ir persvarstyti šios painios sistemos struktūrą, bet, kaip minėjau, šiuo metu imtis pokyčių neturėjome galimybės.
Turime duoti laiko pasirengti naujai egzamino struktūrai ir užduotims
Kartais kyla klausimų dėl egzamino paskirties: ką būtent tikriname? Dažniau šis klausimas girdimas iš istorikų bendruomenės, aptariant egzaminų užduotis, įvertinant jų pobūdį. Tam, kad būtų minimalizuotas faktinių žinių tikrinimas, yra numatyta istorijos egzamino argumentuoto rašinio rašymo užduotis ir geografijos egzamino užduotis, kuri bus skirta tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti. Tačiau šioms užduotims atlikti dar reikia pasirengti, istorijos ir geografijos mokytojų asociacijų prašymu šių užduočių atsiradimas egzaminuose atidėtas, jos bus įtrauktos nuo 2028–2029 mokslo metų. Per šių metų atskirus egzaminus ar prieš juos, kaip buvo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino atveju, kilusios problemos buvo sprendžiamos, tik reikia pripažinti, kad ne visada taip operatyviai, kaip visi tokiais atvejais tikimės. Dėl painiavos, susijusios su minėto lietuvių kalbos ir literatūros egzamino struktūra, teko įsikišti ir ministerijos vadovybei, kad situacija būtų išspręsta švietimo bendruomenės naudai – buvo palikta tokia pati egzamino struktūra kaip buvo bandomojoje užduotyje.
Mokiniai neturi nukentėti
Nemažai įtampos sukėlė informatikos egzaminas. Nacionalinėje švietimo agentūroje dėl šio egzamino chaotiško organizavimo vyksta tarnybinis patikrinimas. Svarbu, kad mokinių rezultatai dėl egzamino metu buvusių nesklandumų nenukentės. O Nacionalinė švietimo agentūra įpareigota pasitelkus savivaldybių, informatikos mokytojų atstovus tobulinti informatikos egzamino rengimą ir vykdymą, kad tokie scenarijai nebesikartotų. Netenkino ir agentūros vieša reakcija į problemas per egzaminą – komentaro ir paaiškinimų teko laukti per ilgai, o agentūros atstovų komunikacijai gerokai pritrūko empatijos abiturientų ir pedagogų atžvilgiu.
Nesklandumų būta ir per ekonomikos ir verslumo, fizikos egzaminus. Pirmuoju atveju – dėl netikslios atsakymo formuluotės ekonomikos ir verslumo egzamino užduotyje – visiems kandidatams bus skirtas taškas už tą uždavinį. Per fizikos egzaminą dėl kai kuriems laikantiesiems iškilusių techninių trikdžių jiems buvo pratęstas egzamino laikas.
Šiemet, kaip ir jau daugelį metų prieš tai, buvo nusiskundimų, kad neveikė ausinės, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams suteiktos „tylos“ ausinės praleido garsą. Kadangi ši problema kartojasi kasmet, svarstome galimybę leisti mokiniams naudotis savo ausinėmis, patikrinus jų tinkamumą prieš egzaminą.
Sukčiavimo klausimas, nors ir ne naujas, per šią sesiją iškilo gana aštriai, nes pirmoji valstybinio brandos egzamino dalis vyksta elektroniniu būdu, kai mokiniai atlieka užduotis prisijungę prie elektroninės sistemos. Mokiniai yra supažindinti, kad yra draudžiama egzamino metu išeiti iš egzamino atlikimo lango. Visus išėjimus, jų trukmę, ką mokinys išėjęs iš lango daro savo kompiuteryje, fiksuoja sistema. Stebėta atvejų, kai mokiniai naudojosi netinkamomis priemonėmis egzaminų metu, yra mokinių, kuriems dėl to anuliuoti patikrinimo rezultatai. Tačiau šių priemonių neužtenka, tobulindami egzaminų vykdymo tvarkas ir diegdami technologines priemones ieškome ir naujų būdų užkardyti bet kokius nesąžiningumo atvejus.
Dar viena problema – pasikeitus ugdymo programoms, mokytojai prašo daugiau egzaminų užduočių pavyzdžių, kad galėtų kuo geriau padėti mokiniams pasirengti egzaminams. Įpareigojau Nacionalinę švietimo agentūrą pildyti ir plėsti jų administruojamą užduočių banką, tęsti darbus dėl naujų pavyzdinių užduočių rengimo.
Peržiūrime egzaminų tvarkaraščius
Kaip jau ne kartą minėjau, viena esminių problemų yra egzaminai per atostogas – ar tai būtų žiemos, pavasario, ar vasaros. Dėl egzaminų sesijos intensyvumo birželis tapo išmėginimu ne tik baigiamųjų klasių, bet ir kitiems mokiniams, mokyklų bendruomenėms: kuo užimti kitų klasių vaikus, kai mokykloje vyksta egzaminai? Taip, turime visiškai atvirai pripažinti, kad kai kuriose mokyklose – ir tikrai ne pavienėse – ugdymo procesas birželį yra iš dalies paralyžiuotas. Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus.
Todėl po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais priėmėme sprendimą nuo ateinančių mokslo metų ugdymo procesą 5–10 kl. mokiniams savaite sutrumpinti, o „sutaupytas“ ugdymo valandas per visus mokslo metus paskirti konsultacijoms. Juolab, ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi. Taip pat peržiūrime egzaminų tvarkaraščius, mokytojų užimtumą, egzaminų mokinių atostogų metu klausimus – jau artimiausiomis dienomis pateiksime švietimo bendruomenei svarstyti kitų mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščio projektą.
Dėl privalomo matematikos egzamino – diskusijos prie apskritojo stalo
Užtikrinu, kad girdime dalies abiturientų pasipiktinimą dėl privalomo matematikos valstybinio brandos egzamino. Suprantu argumentus, keliančius klausimą, kodėl mokinys, planuojantis studijuoti, pvz., filologiją, privalo laikyti matematikos egzaminą, o jo neišlaikęs rizikuoja neįstoti į aukštąją mokyklą, nors jo kitų dalykų rezultatai labai geri. Visgi iki šio momento nesame apie tai išsamiau diskutavę su švietimo ekspertais, mokyklų vadovais, Lietuvos moksleivių sąjunga. Nuomonių yra įvairių. Tiek privalomo matematikos egzamino šalininkai, tiek oponentai turi stiprių argumentų – visus juos privalome deramai pasverti. Šiandien negaliu pažadėti atsakymo „už“ arba „prieš“, tačiau šiuo klausimu neišvengiamai turėsime sėstis prie apskritojo stalo.
Pirmieji egzaminų rezultatai bus paskelbti kaip galima anksčiau
Kitą savaitę prasideda pakartotinė egzaminų sesija. Joje egzaminus laikys negalėjusieji atvykti į pagrindinę sesiją dėl pateisinamų priežasčių, eksternai, buvę mokiniai, pirmųjų egzaminų dalių raštu anksčiau nelaikiusieji abiturientai. Taip pat pirmąsias egzaminų dalis galės perlaikyti šių ir praėjusių metų III klasės gimnazistai, norintys pagerinti anksčiau gautą šios egzamino dalies rezultatą. Pakartotinės sesijos metu lietuvių kalbos ir literatūros egzamino II dalį (raštu) perlaikys jos neišlaikiusieji šių ir ankstesnių metų abiturientai.
Taigi nors pagrindinis egzaminų maratonas įveiktas, prieš akis dar kelios savaitės intensyvaus darbo egzaminų organizatoriams, vykdytojams, laikantiesiems egzaminus ir vertintojams, kurie skaito, tikrina abiturientų darbus. Planuojame, kad atskirų dalykų egzaminų rezultatai bus skelbiami liepos 9 d., liepos 14 d. ir liepos 16 d., tačiau užtikrinu, kad dedamos visos pastangos šio proceso nevilkinti ir rezultatus, jei tik įmanoma, paskelbti anksčiau, nes girdime abiturientų, kurie ketina tęsti studijas užsienio aukštosiose mokyklose, lūkestį spėti dokumentus pateikti laiku.
