Vilija Čiapaitė
„Dvariuko“ bendruomenės pirmininkė Gražina Bendinskienė – tarsi vijurkas. Jos galvoje tiek idėjų, jog, jei turėtų keturias kojas ir tiek pat rankų, nežinia ką nuveiktų. Tačiau šį kartą ne apie pirmininkę noriu pakalbėti.
Viena iš „dvariukiečių“ netverdama džiaugsmu man paskambino ir papasakojo, jog pirmininkė suorganizavo bendruomenės narius apsodinti tujomis erdvę, kurią bendruomenė jau spėjo pamilti. „Čia dažnai susirenkame, ateiname su vaikais, nes būtent čia atrandame laiko pakalbėti, pasipasakoti, o ir mažiesiems čia smagu“, – sakė pašnekovė.
Pasidomėjau. Pirmininkė patvirtino, jog 30 tujų, atkeliavusių nuo Bagrėno krašto, dabar „sutūpė“ atitverdamos erdvę nuo kelio: „Vaikams ir mums patiems bus ne tik saugiau, bet ir tujos suteiks savotišką privatumą nuo pravažiuojančiųjų akių“.
Beje, Gražina pasidžiaugė, jog į talką atėjo didelis būrys „dvariukiečių“. Vyrai įbetonavo stovą dviračiams, moterys sugrėbė pernykščius lapus ir žolę. Visi dirbo su gera nuotaika. O kokia talka be grikių košės? Antanas tokią skanią pagamino, kad kai kurie net pakartoti prašė!
O aš po pokalbio pasidžiaugiau, kad bendruomenei labai pasisekė, nes, kai yra žmogus, kuris mato problemas ir jas sprendžia, kviečia į renginius, kurie dar labiau skatina bendruomeniškumą – yra puikus pavyzdys daugeliui bendruomenių. Na, ir kas, kad vienetai numoja ranka, tačiau kaskart noras turėti gražiau, patraukliau, jaukiau savo bendruomenėje atranda vis daugiau žmonių. O svarbiausia, kad jaunimas noriai ateina į tokius susiėjimus, atsivesdami atžalas. Taigi, geras pavyzdys – užkrečiantis! Ir tai labai maloni žinia, pasklidusi po bendruomenę „Dvariukas“.
