Vilija Čiapaitė
Vasara, pasikaišiusi padurkus, spėriai skuodžia pasitikti rudenėlio. Šis vis dar neskuba, maišo dažus, kad galėtų savo spalvomis nurungti praskuodusią vasarą. Tačiau vis dar alsinanti kaitra, kuri mus tai džiugina, tai varo neviltin. Juk ši vasara pasidarbavo, tiek kaitino, jog sumušė visus rekordus.
Vasaros palydėtuvės, vainikuotos, jau drąsiai galime sakyti, tradiciniu renginiu – „Duonos ir ugnies“ festivaliu. Beržyno parkas vėl atgijo! Čia, beržų paunksnėje, kiekvienas atrado sau vietelę, kur galėjo ne tik stebėti, bet ir dalyvauti festivalyje. Šio renginio globėjas, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas šauniai su visais bendravo ir negailėjo šmaikštaus žodžio. Juk šventė, nebūtina būti visada rimtam..!
Prie tvenkinio šiaudų figūros – instaliacijos priminė, kad rugiapjūtės darbai jau eina į pabaigą. Dieną jų atšvaitai mirguliavo tvenkinio paviršiuje, suteikdami pakrantei veidrodinį atspindį…
Kiemeliai ir gardumynai iš duonos
Taip vadinamoje žaliojoje erdvėje visi buvo kviečiami pasigrožėti ir paskanauti Gardžiausio patiekalo konkurso dalyvių suvežtų vaišių.
Kiekvienas seniūnijos kiemelis pasižymėjo ne tik puošimo išradingumu, bet ir patiekalų įvairove. Štai, pas ūkininkus tikri naminiai lašinukai ir sūriai tiesiog tirpo burnoje. Net Martynas Butkevičius mažutę paslaptį išdavė sakydamas, jog komisijos atstovai „pakaštavos“ gardumynų, o pomidoriuką turės pasistiebę nuo kekytės nukąsti. Kraipiau galvą, nes niekaip šios užduoties negalėjau įveikti!
Tolėliau kiti kiemeliai tiesiog stebino savo virtuvės šedevrų išmoningumu. Duonos sriuba – nereali buvo, o pakuoniškės virėjos maži kibinėliai drąsiai užkariautų rinką, kaip ir žinomi Lietuvoje čeburekai Prienuose! Jų šeimininkė drąsiai stotų su šiais kibiniukais šalia ir nuskambėtų per visą šalį!
Visuose kiemeliuose patiekalai tiesiog stulbino ne tik geru skoniu, bet ir išmoningu patiekimu. Visur karaliavo duonos ir gaminių iš jos patiekalai. Štai, Dvariuko bendruomenė čia pat riebaluose virė duonos kąsnelius. Kvapas nustelbė įprastus kvapus! Čia pat puikavosi skaniai atrodantis duonos ir kiaušinio kepinys. Kitur gi iš duonos tešlos graikinio riešuto kevaliukai, pripildyti skanaus garnyro!
Komisijos nariai ėjo prie kiekvieno kiemelio, ragavo, degustavo maistą, tad teko nelengva užduotis – išrinkti patį pačiausią, patį gardžiausią patiekalą. Ilgai teko spręsti ir galop nutarta, jog laimėtojo vardas vis tik atiteko Išlaužo seniūnijos gaspadinei!
Edukacinės programos
Kaip žinia, prie duonelės kasdieninės būtina ir pasmaguriauti. Kaip tai pasigaminti – iššūkis ne vienai šeimininkei. Kadangi Lietuvoje atrado save ir tautinių mažumų atstovai, jie puikiai įsiliejo į festivalio šurmulį, pravedė, mokė savo tautinio paveldo virtuvės paslapčių.
Festivalis vyko skirtingose parko erdvėse: Beržyno parko žaliojoje erdvėje, mažojoje bei didžiojoje scenose.
Niekas, pasirodo, nenorėtų grįžti prie dalgio ir girnomis malamų grūdų laikų. Tačiau iš pradžių vangiai, o vėliau niekas nevengė sudalyvauti edukacinėje programoje, kur muziejaus darbuotojai parodė, kaip reikia paruošti grūdus nuo varpos (javų kūlimas) iki miltų (sukti dvi girnapuses), kad ant stalo džiugintų kvepiančios duonos kepalėlis.
„Duonos ir ugnies“ festivalio metu buvo galima išbandyti šakočio kepimą. Šaunu, kad ne vienas ne tik žiūrėjo, bet ir išbandė jo kepimo amato subtilybes. Daugelis džiaugėsi edukacija, kaip kepti ant žarijų duonelę arba duonkepėje.
Visur, kur tik bepasisuksi, savo prekes siūlė amatininkų ir prekybininkų mugė, kurioje buvo galima rasti ne tik buitinių niekučių, bet ir maisto patiekalų.
Folkloro kolektyvų sambūris
Ir kokia šventė be folkloro kolektyvų pasirodymų? Kad smagiai leistume laiką ir nedingtų puiki šventinė nuotaika, savo pasirodymais folkloro kolektyvų sambūrio „Oi, būdavo, būdavo…“ dalyviai kad užtraukė sutartines, kurios ne vienam paglostė širdis! Po to kiekvienas kolektyvas pasiskirstė erdvėse ir šauniai tęsė savo pasirodymus, kurių metu šokiu ir daina parodė, kaip senoliai pjovė rugius ir duonelę garbino.
Vakarėja, jau vakarėja
Vakarėjant pagrindinis veiksmas jau vyko mažojoje scenoje. Čia vyko jungtinis folkloro kolektyvų sambūrio „Oi, būdavo, būdavo…“ dalyvių pasirodymas ir apdovanojimai. Susirinkusiuosius pasveikino renginio globėjas – Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas bei kiti Prienų r. savivaldybės vadovai, užsienio delegacijų atstovai.
Po sveikinimų buvo apdovanoti Prienų rajono savivaldybės organizuojamo konkurso „Tapkime žydinčia savivaldybe“ bei Gardžiausio patiekalo konkurso nugalėtojai. Ir patikėkit, tada dangus prapliupo visu galingumu, taip apšlakstydami tuos, kurie laimėjo, o nepasiruošusius liūčiai, tikrąja žodžio prasme, išmaudė.
Belaukiantiems saulės laidos
Saulės laidos belaukiančius prie didžiosios scenos senovinės muzikos grupė „Hansanova“ nukėlė į viduramžius, po to kiti atlikėjai sujudino linksmybėms užvedančia muzika ne tik jaunus, bet ir vyresnius. Didelio susidomėjimo sulaukė ansamblio „Sare Roma“ koncertinė programa.
Kai sutema dar neužgulė nuo gerų emocijų vibruojančio beržyno parko, visi buvo pakviesti pagerbti ugnį. Savo pasirodymu tai pademonstravo „Ugnies teatro“ šokėjai ir lazerių instaliacijos. O tvenkinio pakrantėje visą dieną daug smalsiųjų sulaukusios šiaudinės skulptūros, kurias surišo žmonės, sutemus buvo uždegtos, taip susirinkusius sukviečiant į ugnies, vandens, žemės ir žmogaus bendrystės misteriją.
Festivalį organizavo Prienų rajono savivaldybė, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras bei Prienų krašto muziejus.
