Pranešimas spaudai
Naujausią infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose koordinavęs Higienos institutas skelbia, kad duomenis apie hospitalines infekcijas pateikė 14 proc. daugiau ligoninių nei pernai, – 95 iš 142.
Tyrime dalyvavo 92,6 proc. bendrojo pobūdžio, 39,6 proc. palaikomojo gydymo ir slaugos, 47,8 proc. specializuotų bei 50 proc. reabilitacijos ligoninių. Pastarosios tyrime dalyvavo pirmą kartą. Iš viso ligoninės pateikė duomenis apie 16,4 tūkst. pacientų.
Hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimai nuo 2009 m. visoms gydymo įstaigoms privalomi, nes pripažinta, kad šių infekcijų stebėsena yra svarbi užtikrinant pacientų saugą. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija ir Europos ligų kontrolės centras šią veiklą laiko prioritetine. Tačiau hospitalinės infekcijos yra nepageidaujami įvykiai, todėl ligoninės visame pasaulyje vangiai įsitraukia į jų registravimo sistemą.
Higienos institutas nuo 2003 m. deda daug pastangų, kad ligoninės kuo aktyviau dalyvautų hospitalinių infekcijų stebėsenoje: organizuojami specialistų mokymai, teikiama metodinė pagalba, užtikrinamas pateiktos informacijos konfidencialumas.
„Tai, kad stebėsenoje dalyvauja per 90 proc. Lietuvos bendrojo pobūdžio gydymo įstaigų ir kiekvienais metais įsitraukia vis daugiau, yra labai geras rodiklis“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.
Tyrimo metu 3921 pacientui buvo nustatytos 4053 infekcijos, iš jų 746 įgytos stacionare. Hospitalinių infekcijų dažnis stacionaruose siekė 4,6 procento.
Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas, kaip ir ankstesniais metais, buvo nustatytas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 11,3 procento. Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistės Jolantos Ašembergienės, didesnis hospitalinių paplitimas šio tipo ligoninėse yra įprastas dalykas daugelyje pasaulio šalių. Šiose ligoninėse, lyginant su bendrojo pobūdžio ligoninėmis, gydoma daugiau senyvo amžiaus žmonių. Be to, beveik pusė visų nustatytų hospitalinių infekcijų minėtose ligoninėse sudaro infekcijos su kuriomis pacientai perkeliami (atvyksta) iš kitų ligoninių.
Tyrimas parodė, kad didžiausias hospitalinių infekcijų dažnis išliko reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, – jis siekė 26,3 procento. Panašus infekcijų dažnis šiuose skyriuose yra ir kitose Europos šalyse. Tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad ženkliai padidėjo hospitalinių infekcijų dažnis hematologijos ir onkologijos skyriuose – iki 15,5 procento, kai pernai jis siekė tik 2,4 procento.
Daugiau kaip trečdalį, – 35,4 procento – visų nustatytų hospitalinių infekcijų sudarė apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Jos vyravo bendrojo pobūdžio bei specializuotose ligoninėse. Slaugos ligoninėse plačiau buvo paplitusios odos ir minkštųjų audinių infekcijos.
Vienas svarbiausių veiksnių parenkant tinkamą infekcijos gydymą antibakteriniais vaistais yra infekcijos sukėlėjo nustatymas. Deja, kaip parodė atliktas tyrimas, mūsų ligoninėse mikrobiologinis tyrimas buvo atliktas mažiau nei pusei – 41,3 procentams visų hospitalinių infekcijų atvejų. Ypatingai tai aktualu slaugos ligoninėse, kur minėti tyrimai iš viso neatliekami.
Daugiau informacijos Jums gali suteikti: Jolanta Ašembergienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė, tel. (8 5) 261 6681 arba el. p. jolanta.asembergiene@hi.lt
