Nerija Ždanovič
kiekvienas pasakytų, jog gyvenimo kokybė ir nuotaika priklauso nuo sveikatos. Dažnai nesusimąstome ir stengiamės dirbti iki tol, kol, kaip sakoma, „subyrame”. Tuomet ieškome kur galima „pasiremontuoti”, kad galėtume vėl ir vėl dirbti, šypsotis bei džiaugtis pasiekimais. Ne išimtis ir aš. Tad susitelkiau ir nuvykau nedideliam „remontui“.
Sanatorijos „Versmė” registratūroje mane pasiuntė pas gydytoją, kuriam išsamiai papasakojau apie savo problemas ir man buvo paskirtos procedūros. Su knygele nukakau į registratūrą, kur buvo sudarytas sąrašas, kada ir kokiuose kabinetuose teks lankytis.
Ir štai, dviejų savaičių maratonas prasidėjo…
Kolektyvas – tarsi viena šeima, kasdien įtraukianti vis naujus narius, atsisveikinanti su jau sveikatos ir energijos pasisėmusiais. Kiekvieną pakalbinantys personalo darbuotojai tarsi artimieji sužavėjo ir pamalonino ne vieno širdį.
Bevaikščiojant po sanatoriją, teko susitikti nemažai žmonių. Dauguma jų vyresni, tačiau matėsi ir nemažas būrys jaunimo. Atsargiai tai vieną, tai kitą pakalbindavau, nes magėjo sužinoti nuomonę apie sanatorijos personalą, procedūras.
Ypač sužavėjo vyresnio amžiaus kaunietė, kuri negalėjo atsidžiaugti virtuve. Pasak jos, nereikia įmantrių patiekalų, bet čia jie tokie skanūs. Senolė papasakojo, jog jai magėjo išbandyti kuo daugiau procedūrų, nes, pasak jos, kol gyva, kol pajėgi, reikia kuo daugiau patirti. „Paskui graušiuosi, kad iki „smerties“ neišbandžiau kurios nors procedūros. O jau kokie jautrūs čia dirba žmonės, jie man pataria, padeda, palydi, jei reikia”, – porino mano sutikta senolė.
Dar viena sutikta brandaus amžiaus sulaukusi pora džiaugėsi procedūrų kokybe ir Birštono ramybe. Pasidomėjusi, iš kur jie, nedvejodami pasakė, jog jie ir dar viena pora jau ne pirmus metus iš Druskininkų atvyksta į Birštoną. Paklausti, kodėl traukia būtent „Versmė”, tvirtai atsakė, jog čia labai kokybiškai atliekamos procedūros už jiems, pensininkams, prieinamą kainą. Šie žodžiai ir man pamalonino širdį, nes aš taip pat jau ne vienerius metus dėl procedūrų kokybės renkuosi būtent „Versmės” sanatoriją.
Sutiktos jaunosios sanatorijos gyventojos niekaip negalėjo atsidžiaugti procedūra „Šrekas”. Pasak jų, tik gerbiantis moteris vyras galėjo sukurti tokią nuostabią procedūrą, po kurios pasijunti dešimčia metų atjaunėjusi, o tas nuostabus purvo mišinys plaukams tikra atgaiva. Pasirodo, jos žinojo, jog jos atsiradimui savo indėlį yra įdėjęs vyras (o aš tylėdama šypsojausi, nes puikiai žinau, jog ją sukūrė pats sanatorijos vyr. gydytojas Antanas Danys).
Poilsiautojai iš Vokietijos šlovino procedūrą, kurią vadino „Žemčiūžina” (perlinė vonia). Juk nuostabus jausmas, kai guli tikrų tikriausiame mineraliniame vandenyje, kuris atpalaiduoja kiekvieną kūno dalelę, oda tampa matine ir prisotinta reikalingų elementų.
Kontrastinių vonių galia tikrai niekas neabejojo. Čia braidydama ir mindydama akmenėlius viena sanatorijos gyventoja džiaugėsi, jog po trijų dienų jau lėtai vaikščioja, nesinaudodama jokiais ramentais. Juk žinia, kad kiekvieno žmogaus pėdoje yra net 36 gyvybiškai svarbūs taškai, kurių veiklą suaktyvina vaikščiojimas akmenėliais.
Povandeninis masažas taip pat turi didelės įtakos kiekvienam organizmui. Stipri vandens čiurkšlė vandenyje beveik nejaučiama, tačiau jos poveikis – milžiniškas, nes išjudinami visi „užsigulėję” ir laikinai nejaučiami kūno sutrikimai.
Druskų kambarys visuomet pilnas sanatorijos gyventojų. Čia pusvalandis pralekia kaip kelios minutės, ypač žinant, jog kažkada žmonės vykdavo į druskų kasyklas, kad galėtų sustiprinti imuninę sistemą, pagelbėtų kvėpavimo takams, įveiktų daug infekcinių ligų. Šios procedūros veikimu įsitikinęs ne vienas ir į jas atsivedamos net atžalos.
Keturių kamerų vonios taip pat turi nemažai įtakos paaštrėjusių sąnarių ligų profilaktikai. Rodos, kas čia – vanduo ir terpentinas, tačiau tai didelė pagalba įveikti atsiradusiems skausmams.
Na, o mineralinio vandens baseinas ypač maloni ir atpalaiduojanti procedūra. Juk ne kasdien gali pasipliuškenti baseine ir pasinaudoti pirčių kompleksu.
Dvi savaitės pralėkė it viesulas. Čia atvykusieji ir pakalbinti žmonės džiaugėsi, nes, pasak jų, čia niekas nesipyksta, o šypsosi vieni kitiems, sveikinasi, padeda. Ne vienas tvirtino, jog tokią atmosferą sudaro tvirtas kaip kumštis kolektyvas, kuris visada pasiruošęs pagelbėti, patarti ir, be abejo, dovanoti šypseną. Be to, kiekvienas pridurdavo, jog čia, „Versmėje”, procedūros atliekamos ypač gerai ir sąžiningai. Gal dėl to, kad kolektyvas žino, jog prastas darbas klientus atstums, o jų tikslas – kokybė.
Taigi parvykusi namo susimąsčiau, kodėl žmonės renkasi ramybe alsuojantį Birštoną. Pirmiausiai, čia gauna kokybiškas procedūras už priimtiną kainą, be to, esi laukiamas, prižiūrimas, o laisvalaikiui tereikia apsilankyti kamerinėse aplinkose vykstančiuose renginiuose.
Dvi savaitės, praleistos sanatorijoje „Versmė“, pakuždėjo mintį, kad nuo šiol Birštoną vadinsiu mažuoju Lietuvos perlu su didele širdimi.
