Vilija Čiapaitė
Daugelis Lietuvos miestelių, miestų, kaimų, kaimelių, gyvenviečių švenčia Žolinę. Ne kiekvienas gilinasi, iš kur kildinamas šventės pavadinimas. Tačiau vyresnieji puikiai žino, kad legendą, pagal kurią stebuklingai surinkti apaštalai spėjo atsisveikinti ir išlydėti į anapusybę Švč. Mergelę Mariją. Atidarę jos karstą kūno neberado, jo vietoje buvo vien nuostabiai kvepiančios gėlės…
Žolinės šventimo tradicija perėmė kai kuriuos žemės deivės Žemynos kulto papročius. Per Žolinę į bažnyčią einama su lauko ir darželio gėlių puokštėmis.
Pašventintos puokštės būdavo laikomos garbingiausioje vietoje greta šventųjų paveikslų. Manyta, kad pašventintus grūdus subėrus į sėklą javai būsią derlingesni…
Pakuonio vasaros šventė, pirmoji diena
Pirmąją dieną Pakuonio pagrindinės mokyklos aikštyne vyko krepšinio turnyras 3X3, vėliau nestandartinių automobilių paroda „Hotroad“, Prienų baikerių klubo „Reptorial“ kolona. Jau vakarėjant parapijos parkelyje vyko edukaciniai užsiėmimai vaikams, tačiau daug dėmesio sulaukė pati šventė.
Šiais metais Pakuonio šventė buvo pavadinta nuostabiu ir daug reikšmių turinčiu pavadinimu – „Žolynais kvepiančiu taku… Drugeliai“. Vien tik pavadinimas skatino pasižvalgyti ir pajusti tas akimirkas. Pasidžiaugiau, kad šiais metais į šventinį maratoną gausiai sukvietė ne tik Pakuonio seniūnijos gyventojus, svečius ne tik iš artimiausių kaimyninių seniūnijų, bet ir iš didesnių miestų.
Kas mus supa? Kas yra nuostabu ir trumpalaikiška? Ogi drugeliai. Tad išeksponuotose fotografijose pagautos akimirkos su įvairiaspalviais drugeliais traukė juos „pačiupinėti“ akimis. O kitoje parapijos parko pusėje buvo galima pasigrožėti nagingų pakuoniškių iš įvairių medžiagų, darželio, lauko gėlių pagamintais drugeliais. Visa tai magiškai žavėjo, daugelis net skubėjo įsiamžinti prie jų.
Taip beklaidžiodama tarp parodėlės eksponatų susivokiau, kad ir šventė jau prasidėjo! Kai scenoje pasirodė Pakuonio laisvalaikio salės vokalinis ansamblis „RE nata“, folkloro ansamblis „Obelėlė“, buvo bene puikiausia akimirka! Nemažo susidomėjimo sulaukė Alvijos su dukromis Aukse, Gabija ir Aiste dainos, šokių kolektyvo „Erikita“ nuotaikingi pasirodymai! Kojas kilnoti ir kartu padainuoti privertė Pilviškių kapelos „Pilvė“ pasirodymas.
Tarp muzikinių pasirodymų buvo apdovanoti vyriausieji, naujakuriai, šiais metais gimusieji pakuoniškiai. Tai įrodymas, jog jie puikiai įsitvirtino ir tvirtai įleido šaknis šiame krašte. Ir dar… Buvo smagu, kai vaišingieji pakuoniškiai, o, tiksliau, šeimininkės, vaišino gardžiais pyragais, šiupinine ir dar kitokiais gardumynais. Paskanauti šių gardumynų norinčių buvo apstu! Kaip sakoma, pavalgius ir švęsti smagu, o žmonės būriais ir pavieniai vis traukė parapijos parko link, mat čia laukė dar daugiau linksmybių…
Charizmatiškųjų Mariaus Jampolskio ir Irūnos pasirodymas tiek pripildė erdves, kad bulvei nukristi nebuvo kur, o grupė „Žemaitukai“ tarsi gėlė ant šventinio pramogų torto.
Vakaro prieblandos marška lėtai nugulė ant žemės, tačiau niekas taip ir nenorėjo skirstytis. Juk tik kartą per metus susitinkama parapijos parkelyje. Šurmuliavimas ilgai netilo, tačiau laukė kitos dienos, kitokios atrakcijos ir vis nauji įspūdžiai, kuriuos patirs pakuoniškiai šventiniame Žolinės maratone. Juk bendruomeniškumas ir pagarba tiek vyresniems, tiek mažiems jų labai vertinama.
Viskas taip neatsiejama ir žavu, jog suvoki, kad gyvenimas verda kiekvienoje sodyboje, kiekviename kieme! Ankstyvos sutemos ir tamsėjantis dangus priverčia susivokti, kad vasaros jau nebėra – žemdirbiai laukuose vis kulia derlių. O šeimininkės iš surinktų grūdų jau kepa gardžią duoną, sakydamos, jog ji myli tuos, kurie ją tausoja.
