Viena po kitos rajono miestuose ir miesteliuose sušvinta Kalėdų eglutės, pranašaudamos, jog metų pabaiga – čia pat. Mus palieka Drakonas, o jo vietą jau taikosi užimti Gyvatė. Tiesa, jai dar per anksti brautis į valdžią, todėl Jiezne gruodžio 13-ąją naujoji metų valdovė ilgokai krebždenosi didžiuliame baltame kiaušinyje, kol jai išsilaisvinti padėjo Drakonas ir Senelis Šaltis. Jaunajai Gyvatėlei dar augti ir augti ir mokytis iš savo pirmtako. O jis, pasirodęs eglutės įžiebimo šventėje, pasidžiaugė gerai prasidėjusiais ir taip pat neblogai besibaigiančiais metais. Jei kam vis dėlto kažko trūksta laimei pajusti, reikia suskubti paliesti Drakono uodegą – sėkmė gyvenime bus garantuota. Jiezniečiai tą galėjo padaryti, besiklausydami kultūros ir laisvalaikio centro moterų ir vaikų atliekamų dainų, stebėdami linksmai šokančius raudonkepurius nykštukus. Ir Senelis Šaltis į šventę su dovanėlėmis atskubėjo, tiesa, pėsčias, su slidėmis, mat, ir jam degalai pabrango, tad šiemet savo visureigį paliko namuose. O be reikalo – užklupo Lietuvą pūgos, tad nežinia, kaip Seneliui pavyks keliauti tokiu oru, nebent palauktų savo kolegos Kalėdų Senio su rogėmis. Tačiau nerimauti gal ir nėra ko – stebuklų metas artėja, ir dovanos pasieks visus, kad ir kokių netikėtumų parengtų išdykėlė žiema.
Gražuolė eglė, papuošta dovanotais ir seniūnijos auksarankių moterų pagamintais žaisliukais, sužibo Jiezno centre, o šį žymų įvykį palydėjo nuostabios fejerverkų puokštės. Tad Drakonas jau pradeda atsisveikinimo turą, lydėdamas mus į ramybe ir šeimos laime nuskaidrintas Kūčias, į linksmas ir dosnias Kalėdas, į vilčių kupinus Naujuosius Metus.
