Kiekviena knyga ateina į šį pasaulį iš žmogaus. Kiekviena knyga atneša pasauliui dalelę kūrėjo, dalelę jo minčių ir jo dabarties, o visos šios dalys papildo bedugnį žinių lobyną. Knygos ir tai, kas jose yra, lieka pasaulyje daug ilgiau nei jų kūrėjai, išsaugodamos ateities kartoms tai, kas jau seniai dingo ir išsitrynė iš žmonių atminties. Skubėti tą nykstančią praeitį užfiksuoti – daugelio šiandienos kūrėjų, besidominčių tautos tradicijomis, jos paveldu, uždavinys. Tai, ką jie dovanoja pasauliui savo knygose – neįkainojama.
Tokią neįkainojamą knygą į rankas paėmė ir birštoniečiai, atėję į susitikimą su knygos „Medinė kryždirbystė Birštono savivaldybės teritorijoje“ kūrėjais. Jie – Algimantas Sakalauskas, Zita Kuzminskienė, Dainora Šaltienė, dr. Alė Pačiulpaitė ir Valdas Kubilius – į nedidelį, tačiau itin turtingą leidinį sudėjo svarbų, nykstantį ir jau atgimstantį Birštono krašto paveldą. Knygos sudarytojai apėjo ir apvažiavo kapines ir kapinaites, apkeliavo kaimus, ieškodami liaudies meistrų išdrožtų medžio skulptūrų – kryžių, koplytstulpių ir koplytėlių, šventųjų ir angelų, rūpintojėlių. Vieni jų jau bebaigiantys savo amžių, dūlantys nuo šimtmečių naštos, kiti – dar visai nauji, atėję į šį gyvenimą iš naujosios kartos dievdirbių, kurie kartu su tautos ir valstybės atgimimu prikėlė klestėjimui ir protėvių meną. Pagalbą sunkiu metu knygos kūrėjams suteikusi Birštono savivaldybė, pasak merės Nijolės Dirginčienės, visada atvira tokioms iniciatyvoms, kurios turi didžiulę išliekamąją vertę žmonėms, o padėkos žodžiai kūrėjams turėtų nors šiek tiek atpirkti jų sunkų triūsą, tiesiant kelią šiai knygai į pasaulį.
Nepakartojamai jaukų lapkričio 7-osios vakarą birštoniečių sielas šildė ne tik jų kraštui įteikta prieniečių ir kauniečių dovana, bet ir poeto Roberto Keturakio bei aktorės Doloresos Kazragytės skaitomos eilės, jų nuoširdi pagarba senolių paveldu turtingai Lietuvos žemei. Mes tokie turtingi, bet savo turtų net nesugebame pamatyti ir įvertinti, tad tie, kurie mums atveria akis, pakelia jas aukščiau nuo kasdienybės rūpesčių, iš tiesų verti tik didžiausio mūsų dėkingumo ir pagarbos.
