Prieš pora savaičių Fraser Instituto paskelbtas ekonominės laisvės indeksas dosnus Lietuvai. Kaip ir pernai, esame garbingoje tryliktoje vietoje, ant to paties laiptelio kartu su Estija. Virš mūsų rikiuojasi Hong Kongas, Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija, JAV, Airija. Reitinge esame aplenkę Vokietiją, Liuksemburgą. Anot tyrimo, silpniausiai esame įvertinti dėl didelės verslo administracinės naštos, kyšių ir favoritizmo, netarifinių barjerų, darbuotojų samdymo ir atleidimo procedūrų, teismų šališkumo. Bet sutikite, tryliktoji vieta – labai aukšta, ar pelnytai ten esame?
Kaip žinia, visi reitingai atsilieka laike. Ir šis naujausiasis, tik prieš porą savaičių paskelbtas reitingas yra už 2016-uosius metus. Kol statistika paskelbia duomenis, kol analitikai juos apibendrina kone dviem šimtams valstybių – nemažai vandens nuteka. Galų gale, net ir reitingai geba užfiksuoti tik iš esmės dramatiškus virsmus. Pas mus gi, ekonominės laisvės siaurinamos sistemingu fragmentinių pakeitimų atskirose srityse keliu. Bendroje sumoje vaizdas vis dar lieka geras, tačiau kone kiekviena sritis semia tik jai skirtų naujų augančių reguliavimų dozę.
Keli sektoriai vis tik susilaukė išskirtinio reguliuotojų dėmesio. Pirmiausia buvo kirstas reguliacinis smūgis alkoholio pramonei. Prekybos laiko ribojimai, reklamos draudimai, akcizų kėlimas. Sunku net nuspręsti, kam turėtų tekti antroji vieta – pensijų fondams ar farmacijai. Farmacijos srityje pakeitimų tiek daug, kiek dar niekada per tokį trumpą laiką nėra buvę. Slaptas pirkėjas, išpreparuotas kompensuojamųjų vaistų sąrašas taip, kad be „įlindimo į sistemą“ nei daktaras, nei vaistininkas jau nežino, kas liko kompensuojama. Bet tai būtų smulkmena, palyginus su tuo, kad paciento teisė pasirinkti vaisto gamintoją yra išniekinta galutinai. Lietuvoje registruotų vaistų sąrašas jau trumpėja, daugėja vaistų tiekimo sutrikimų. Vaistinės išsiparduoda likučius, o vaistininkas prie langelio vis dažniau ne vaistą parduoda, bet tik suteikia informaciją, kur dar yra likusios bent viena ar dvi pakuotės reikiamo preparato.
Toliau gali būti dar gražiau. Mat planuose – tik vienas, pats pigiausias kompensuojamasis vaistas. Vaistinė gali tapti panaši i Lidlą. Paracetamolio, kaip kokio sūrio, gal ten ir bus įvairaus. Bet štai jei prireiktų retesnių, brangesnių vaistų – į Maksimą jau nepalėksi. Seimo teisės aktų duomenų bazėje kabo net 28 šiemet registruoti farmacijos įstatymo pakeitimų projektai. Visi jie apie tą patį – dar daugiau suvaržymų, dar daugiau reguliavimų.
Pensijų fondai šiomis dienomis nebežino nuo kurio galo su reguliavimų pokyčiais dorotis. Ar su tais, kurie iš Europos užgriuvę direktyvos pavidalu, ar su tais, kurie yra dabar visiems Lietuvoje bendri – Sodros įmokų jungimo. Ar jau pradėti galvoti, kaip atrodys reikalai po to, kai gyventojai dar vieną kartą turės rinktis, ką jie darys su antrąja pensijų pakopa. Matyt ne veltui reitingas Lietuvai skyrė mažokai balų už žmogaus nuosavybės apsaugą. Pensijų kaupimo atvejis yra būtent toks atvejis, kai su privačia nuosavybe elgiamasi ne taip pat, kaip su vieša. Juk Konstitucinis teismas pripažino, kad Sodros pensijos buvo kirptos neteisėtai. Ateities privačias pensijas gi – karpyk, darkyk, kiek tik nori.
Toliau eilėje rikiuojasi mažmeninė prekyba – naujas paketas jau subrandintas. Žiniasklaida irgi nebuvo pamiršta – jei nepavyks vienu ėjimu, bus pakartota. Penkios Seimo narės užsimojo išvalyti sodo bendrijas “nuo triukšmo ir netvarkos”. Ir taip toliau. Kam tik nekliuvo per šią kadenciją, nuo 2016 metų! Ar tik nebus tryliktoji vieta laisvės indekse, bloga žadantis ženklas – kiekvieno mūsų ekonominei laisvei?
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2018-10-11
