Vilija Čiapaitė
Kaip bebūtų keista, tačiau į susitikimą su manimi Donatas atvyko mindamas dviračio pedalus, nors jo gyvenimas nuo pat vaikystės susijęs su motociklu. Vaikinas, kurio gyvenimo kelias, tapatinamas su šia burzgiančia ir važiuojančia (taip pasakytų kokia bobutė) transporto priemone, teigia, jog važiavimas asfaltu jo nedomina, nes jam prie širdies lėkti motokroso trasomis, kur kvepia adrenalinu.
Vaikiškas motociklas nulėmė ateitį
Donatas, kaip ir dažnas 5–6 metų amžiaus mažylis, gavo dovanų vaikišką motociklą. Oi, kaip jis juo važinėjo! Be abejo, su vaikišku „mociuku“ ne kartą teko griūti, o nubrozdinimus gydyti.
Tai jį grūdino ne tik fiziškai ir dvasiškai, bet ir nutiesė kelią į dabartį. Tuomet tėvai net negalvojo, kad mažyliui nupirko svajonės pildymosi ir jo laipsniško ėjimo į sportinės kelionės pradžią simbolį.
Ir štai, Donatui jau 12 metų. Būtent tada tėvai nupirko jam motorolerį…
Žvalgytuvės ir pirmieji adrenalino pojūčiai
Motoroleris birzgė kaimo keliais, miško takeliais, pievomis. Kiekvienas važiavimas gimdė naujus potyrius, naujus vairavimo ypatumus, naujus įgūdžius. Vėjo gaudymas, pažintys su technika, visa tai buvo nauja. O šalia visada buvo tėtis, kuris tyliai drąsino, subardavo, jei reikėdavo, tačiau pamatęs sūnaus akyse žiežirbas, nutarė vaikinukui duoti šansą pagainioti motorolerį trasoje.
Ir štai, jau būdamas 14 metų jis su tėte nuvyko į žvalgytuves. Tačiau pirmieji bandymai iškart parodė – kas čia per važiavimas trasa motoroleriu? Ir tada įvyko tai, kas padarė tėvą ir sūnų laimingais bei suteikė abipusio bendravimo bei tikslo siekimo priemonę. Buvo įgytas galingas motociklas. Trasos savininkas Nerijus Sipavičius, kuris yra ir Alytaus motokroso klubo „Devyniukė“ narys, ne tik patarė, bet ir pravedė pirmąsias pamokas. Prasidėjo intensyvios treniruotės. Kartu atkeliavo ir kiti potyriai. Reikėjo prisijaukinti naująjį „draugelį“.
Pirmoji pamoka: kad pajustum pergalės skonį, reikia daug dirbti
Ir štai pirmosios varžybos Kalvarijos trasoje. Adrenalinas, jaudulys ir suvokimas, jog pergalės pasiekiamos sunkiu darbu, įgytomis žiniomis. Tuomet jam nepavyko, nes pavedė technika, tačiau palaikymo komanda – treneris, tėtis ir mama – buvo šalia.
Remontuojant motociklą reikėjo įdėti ne tik sumanumo, bet ir širdies. Gerai, kad šalia buvo pats patikimiausias mechanikas, sirgalius, palaikytojas – tėtis.
Tėčio parama, trenerio patarimai, paties Donato sportinis užsispyrimas pradėjo duoti rezultatus.
Ir jis buvo pastebėtas. Vaikino sportiniame gyvenime atsirado Rolandas Jasikonis, Motosporto mėgėjų asociacijos vadovas. Reikia paminėti, jog R. Jasikonio sūnus Arminas yra profesionalus motociklininkas, todėl patyrusio specialisto patarimai leidžia sparčiai tobulėti.
Suvokus, kad Donatui motosportas tapo ne pramoga, buvo priimtas sprendimas pakeisti esamą galingą motociklą į mažesnio galingumo ir trasoje vaikinas tapo greitesniu. Jo rezultatai pradėjo gerėti. Jis pajuto pergalių skonį.
Šie metai Donatui ypač sėkmingi. Lietuvos motokroso čempionate MX2 pradedančiųjų klasėje po 4 etapų jis lyderiauja. Laimėta Kalvarijos, Rokiškio, Anykščių (Mickūnų), Utenos trasose. Beje, Kalvarijoje teko patirti du griuvimus, tačiau viskas baigėsi laimingai. Tiesa, lenktynių pradžioje jam buvo apmaudu, kad vakarėjant saulė taip plieskė į akis, bet neturėdamas specialių akinių padarė daug klaidų. Dabar jo krepšyje yra bene šešeri akiniai įvairiems atvejams.
„Nukritai, bet turi viską pradėti tarsi nuo balto lapo“
Beje, apie kritimus… Donatas sako, jog tai tokia sporto šaka, kuomet jų neišvengsi. Turi būti tam pasiruošęs ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Pasak jo, „Jei nukritai, turi viską pradėti tarsi nuo balto lapo“. Neturi galvoti, kodėl ir kaip tai atsitiko, turi užmiršti skausmą ir važiuoti toliau. Donatas prisimena, kaip kartą į jį atsitrenkė kitas motociklas. Jis pajuto didelius skausmus, tačiau sukandęs dantis šoko „į balną“ ir skatinamas sirgalių nuburzgė toliau.
Ypač daug fizinių jėgų reikalauja šuoliai. Šuolio metu turi mokėti susidraugauti ir susilieti su motociklu. Tai ypač svarbu, norint pasiekti gerų rezultatų.
Ir dar. Iš pradžių į varžybas vykdavo ir mama, tačiau pamačiusi sūnaus kritimus, įvairius susidūrimus, daugiau nevažiuoja. Tačiau tai turi savų pliusų – po varžybų namuose visada laukia stalas, ant kurio garuoja gardus maistas. Mama labai džiaugiasi sūnaus pasiekimais, tačiau, be abejo, pirmieji apkabinimai ir rankos paspaudimai atitenka tėčiui.
Pirmumas – mokslai
Vienuoliktokas iš Prienų „Žiburio“ gimnazijos prisipažino, jog pirmenybę teikia mokslams, kurie sekasi gerai. „Jei reikia mokytis, tuomet nevykstu net į treniruotes“, – sakė vaikinukas. Jis suvokia, kad mokykloje įgytos žinios – ateities planų įgyvendinimo pagrindas.
Nebijo išsitepti rankų
Apie motociklo priežiūrą, jo tobulinimą, vaikinas pasakojo noriai. Juk jo mechanikas ir padėjėjas – tėtis ir, be abejo, treneris, kuris puikiai išmano apie sportinius motociklus ir žino, ko reikia. Techniškai tvarkingas motociklas – aukštų rezultatų garantas.
Tačiau dar viena detalė, kuri ypač svarbi – tai, kad po varžybų jis be raginimų valo, blizgina savo numylėtinį, nes kuo daugiau įdėsi savęs, tuo geriau pažinsi savo „arkliuką“.
Beje, remontuojant ar tvarkant motociklą, Donatas visada šalia tėtės. Jis žino, kad tai ne tik pagalba, bet ir pamokos, kurios neatsiejamos nuo pergalių.
Ir dar. Didelės įtakos turi ir apranga, avalynė, pirštinės, šalmas ir, be abejo, akiniai. Visa tai Donatas turi ir tai kainuoja didelius pinigus. Vaikinas neslapukaudamas prisipažįsta, jog be tėvų pagalbos būtų sunku…
Fizinis pasirengimas ypač svarbus
Kiekvieną dieną Donatas nubėga ne vieną kilometrą, užsuka į treniruoklių salę, nes fizinis pasirengimas turi įtakos rezultatams varžybose. Svarbi ir mityba. Tam vaikinas skiria labai daug dėmesio.
Apie savo pasiekimus motokroso trasose jis nemėgsta girtis. Juk, kam reikia – žino. Vaikinas prisipažįsta, kad labai mėgsta sportuoti gamtoje. Pasak jo, kai keičiasi gamtovaizdis – pasijunti daug geriau.
Mintys, svajonės, prisiminimai
Nuklydęs į prisiminimus Donatas prisimena pirmuosius vaikiškus važiavimus, karjeros kilimus, nukritimus, tėvų ir trenerių pagalbą. Jis jau yra sudėliojęs planus, kuriuose tikslas tobulėti ir kelti profesionalumo lygį.
Beje, ateityje Donatas turi noro išbandyti automobilį ir juo sudalyvauti varžybose.
O paklaustas apie tuos, kurie motociklais laksto gatvėmis, jis tepasakė: „Lygiu keliu gali kiekvienas pavairuot!“.
