Vilija Čiapaitė
Netrukus švęsime Socialinių darbuotojų dieną. Dažnai galvojama, jog socialiniai darbuotojai yra tie, kurie suteikia vyresnio amžiaus ar turintiems negalią, žmonėms, šeimoms pagalbą, padeda bendruomenei bei visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Tačiau būti socialiniu darbuotoju yra garbė, nes būtent jie ištiesia pagalbos ranką reikiamu metu, padeda žmonėms, kuriems būtinai to reikia.
Be to, socialiniai darbuotojai dirba su žmonėmis negalvodami, jog jų darbas yra nepaprastas ir neeilinis. Jie vienija socialinio darbo organizatorius, socialinius darbuotojus, jų padėjėjus, slaugytojus, psichologus, užimtumo ir kitus specialistus ir socialinius partnerius. Tačiau, mano nuomone, būtent jiems reikėtų sakyti AČIŪ, kad jie yra, kad tyliai atlieka didžiulius darbus, kurių dauguma nemato, o gal nenori matyti, kol neprireikia.
Šį kartą pakalbinau jau 15 metų Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, o, tiksliau, nuo pat įkūrimo dirbančią direktorės pavaduotoją socialiniams reikalams Liudą Šeškuvienę.
Apie jos kelią iki dabar
Liuda Šeškuvienė beveik visą laiką kopė laiptelis po laiptelio iki to, kol pajuto jog dirba savo mėgstamą darbą. Iš pat pradžių dirbo pradinių klasių mokytoja. Tuomet buvo sunku rasti pastovų darbą, nes pedagogų buvo pakankamai. Teko dirbti pavaduojančia pedagoge tuometinėje „Revuonos“ vidurinėje, „Nemuno“ pradinėje mokyklose. Gyvenimas nestovėjo vietoje. Sukūrė šeimą. Išėjo motinystės atostogų, tačiau netrukus gimė ir antroji dukrytė, tad grįžimui į jos darbo vietą durys, kaip sakoma, buvo užtrenktos.
Taigi, kai Prienų r. švietimo skyriuje vedėja dirbo Rasa Juocevičienė, pasiūlė jai įsidarbinti Balbieriškyje socialine pedagoge. Įsidarbino, tačiau reikėjo papildomų žinių, tad įstojo mokytis į Marijampolės pedagoginę kolegiją. Ir vėl gi, taip jau likimas sudėliojo taškus, kad vieno susitikimo metu vyro dėdė ją tiesiog paprotino. Pasak jo, ji vėl mokosi to paties. Matydamas jos potencialą, pasakė, jog ji gali studijuoti ir daug svarbesnėje srityje. Neilgai svarstė. Ir štai, dokumentai studijuoti nuvežami į Vytauto Didžiojo universitetą, kur pasirinko socialinio darbo mokslų studijas. Tiesa, dar prieš tai didžiulį socialinio darbo „įšventinimą“ gavo, kai susirgo močiutė. Būtent močiutės liga ir reikalinga jai priežiūra lėmė jos pasirinkimą…
2007 m. liepą Prienų rajono savivaldybė įkuria Socialinių paslaugų centrą. Tuomet patalpų duris atvėrė direktorė Aurelija Urbonienė, o po konkurso prie jos pasijungė ir Liuda Šeškuvienė. Kaip sakoma, viską reikėjo pradėti nuo nulio. Moterims teko daug plušėti, ieškoti informacijos, ruošti patalpas. Viskas gulė ant gležnų jų pečių. Tuomet jos net negalvojo, kad jos silpnos, jose ruseno vyriškas užsispyrimas, mintis, kaip viską padaryti labai gerai.
Jau penkiolika metų!
Šie, 2022-ieji metai Prienų rajono socialinių paslaugų centrui ypatingi. Liepos mėnesį buvo jų gražus, jaunyste dvelkiantis gimtadienis – 15 metų! Pasak direktorės pavaduotos socialiniams reikalams Liudos Šeškuvienės, jokių oficialių šventimų nebuvo. Tik su šypsena veide prisimena, kuomet šią neįkainojamą ir, rodos, ne moteriškiems pečiams pakeliamą darbą jos su visu kolektyvu dirba kaip vienas kumštis. Šiuo metu centre dirba jau 75 žmonės, o paslaugų spektras plečiamas. Pasak pavaduotojos, kuo daugiau paslaugų, tuo daugiau patenkintų žmonių, o kuo daugiau patenkintų žmonių, tuo labiau tai skatina nenuleisti rankų.
Beje, Liuda Šeškuvienė, paklausta, ar yra darbuotojų kaita, garsiai nusijuokė sakydama: „Ne, tikrai nėra. Nebent tik tiek, kai išeina darbuotojos motinystės atostogų arba į kitas įstaigas su ta pačia pareigybe, tik arčiau namų“. Ir dar pridūrė sakydama, jog darbe svarbiausia išsikalbėti ir išklausyti, klausyti ir išgirsti – labai svarbu. Tad toks požiūris parodo, jog kolektyvas dirba kaip gerai suderintas instrumentas.
Socialinių darbuotojų širdyse plazdena meilė, supratimas, pagalba ir pagarba žmogui
Taigi, ką galima palinkėti Prienų rajono socialinių paslaugų centro darbuotojams, kurie savo sąraše turi per 15 paslaugų, kurios kaskart plečiamos? Stiprybės, neišsenkančios kantrybės ir pagarbos jų darbui. Socialiniai darbuotojai turi vadovus, kurie visada patars, padės, o reikalui esant, ir patys atliks darbus, kuriuos atlieka kartu su visais. Ir tegaliu pasakyti, jog šių žmonių krūtinėse plaka didelės širdys, kuriose plazda meilė, supratimas, pagarba ir pagalba žmogui.
