Vilija Čiapaitė
Šeštadienio, rugsėjo 10-osios popietę Birštono kurhauzo galerija šį kartą pakvietė į susigiminiavusio Latvijos miesto Sigulda dailininkų parodą „Dialogas”. Prieš trejetą metų Siguldoje su savo darbais dalyvavo Birštono menininkai. Treji metai praskrido kaip akimirka. Ir štai, būrys Siguldos menininkų atvyko į Birštoną.
Kaip sakė viena iš dailininkų Dace Saulite, Sigulda daug didesnė nei Birštonas ir jame dailininkų yra per 30, tad parodoje dalyvauja ir didesnis būrys. Pasak pašnekovės, parodos idėją perėmė ir įgyvendino Siguldos Dūma bei Birštono kultūros centras. Joje eksponuojama 19 menininkų darbų iš akvarelės, grafikos, skaitmeninės grafikos, karštos emalės, fotografijos, dekoratyvinio stiklo ir skulptūros srities. Parodoje dalyvauja Siguldos miesto menininkai: Valdemars ir Dainis Gudovskis, Solveiga Vasiljeva, Zinaida Česke, Oscars Pliaicins, Vutauts Straupe, Dina Dubina, Jani Purcens, Una Leitane, Aigars Truhins, Sabina Stale, Agita Zalite, Dace Saulite, Dance Melbarde, Madara Placina, Zanda Puča, Iveta Bambere ir Laura Rostoka.
Paroda „Dialogas”
Įžengusi į galeriją niekada nepuolu skaityti, kiek yra darbų ir kokių jie autorių. Eidama nuo vieno darbo prie kito, mėginu įžvelgti tai, ką bando pasakyti dailininkas, nugrimzti į jų minties labirintus. Kiekvienas darbas tarsi kalba pats. Grafika, kuri susijusi su gamtos, žmogaus esybės ir minties jėga, sustabdyta vėjo blaškomo medžio akimirka, latviškų alyvų apsunkusios kekės svorio pajutimas, vaivorykštinė jūros magija. Vitražai, kurie nestokoja atspalvių, sujungti blizgiu junginiu, vertė sustoti ir mintimis pasimelsti. Auksiniai paveikslai su beišnykstančiomis žvaigždėmis, primenančiomis lėto valso šokėjas, ir nenusakomo pavadinimo gėlių grožiu tarsi užvaldė mintis. Fleitos muzika magiškai užvaldė mintis. Negirdėjau žmonių balsų, o tik regėjau ir plaukiau pasroviui nuo vieno darbo prie kito. Fejerverkai priminė naujametinę naktį, kuomet žvelgdama į laikinai pražydusį dangų prisimenu vasaros dangų pavakarėje, kai raudoni saulės atšvaitai nuspalvina erdvę. Fotografijose sustabdytos gyvenimo akimirkos, kai kur net šokiruojančios tiesmukiškumu.
Peržiūrėjusi paveikslus ir fotografijas, palikau prie skulptūros darbų. Tai buvo savotiškas šokas, nes tai gali paliesti (kai niekas nemato), pajusti gyvybę, švelnų atodūsį.
Tokios mintys aplankė mane.
Po apžvalgos pakalbinau dailininką, skulptorių Martyną Gaubą. Paklaustas, su kokiais darbais vyks drauge su Andrium Lik spalio mėnesį į Siguldą, jis atsakė, jog dar nenumatęs, kas tai bus, tačiau jo kūriniai turės labai skirtis nuo iškalbingų Andriaus darbų. O aš paporinau: „Turės skirtis taip, kaip vanduo ir ugnis?”. Martynas linguodamas galva pritarė, nes darbai turi ne tik nugramzdinti, bet ir pakelti.
