Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (toliau LTICA) lapkričio 23 dieną vykusiuose mokymuose buvo informuota, apie visiems netikėtą sprendimą nuo 2012 m. sausio pradžios likviduoti Lietuvos turizmo informacijos centrus užsienyje (toliau Lietuvos TIC). Kadangi nuo š. m. balandžio 26 d., dėl mums nežinomų priežasčių, LTICA yra išbraukta iš Turizmo tarybos narių sąrašo, neturėjome galimybės sužinoti kokie veiksniai lėmė tokius sprendimus, nei išsakyti savo pozicijos ar pateikti argumentus. Pastaruoju metu jaučiamas didelis atotrūkis tarp turizmo strategijas generuojančių ir jas vykdančių institucijų. Įvairūs sprendimai yra priimami skubotai ir netikėtai.
2010 m. liepos 14 d. LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinę turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programą, kurioje tarp svarbiausių tikslų ir uždavinių nurodomas vietinio ir atvykstamojo turizmo skatinimas. Valstybinio turizmo departamento (toliau VTD) duomenimis, turizmas Lietuvoje sukuria 4,4 proc. BVP, 4,3 proc. darbo vietų ir 4 proc. eksporto. Statistikos departamento duomenimis pernai užsieniečių kelionių su nakvyne į mūsų šalį padidėjo daugiau nei 12 proc. ir šie svečiai išleido 4 proc. daugiau lėšų nei 2009 m. Daugiau nei pusė į Lietuvą atvykusių turistų (2010 m. – 52,4 proc.) buvo iš šalių, kuriuose veikia Lietuvos TIC’ai.
Nors lapkričio 23 d. VTD spaudai išplatintame pranešime teigiama, kad kai kurios šalys neturi savo TIC’ų užsienyje, tačiau Europos Sąjungos mastu, TIC’us užsienyje turi visos 27 ES šalys. VTD pranešime tvirtinama, kad Airija, Čekija, Danija, Egiptas, Estija, Kroatija, Nyderlandai, Portugalija, Turkija neturi savo TIC’ų užsienyje, tačiau peržiūrėjus oficialų užsienio šalių turizmo atstovybių sąrašą Maskvoje (liepos mėn. duomenimis), atstovybių čia neturi tik Airija, Danija ir Nyderlandai. Panaši situacija yra ir Ispanijoje – savo atstovybių šioje šalyje neturi tik Estija; Prancūzijoje iš išvardintų šalių – tik Danija.
Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, užsienio šalių TIC’uose užsienyje vidutiniškai dirbo 4,2 etatinio darbuotojo (2008 m.), tuo tarpu Lietuvos TIC’uose po 1 darbuotoją, kuris vidutiniškai per metus turėdavo padaryti tokius darbus: pristatyti Lietuvą 4 tarptautinėse parodose, 4 ambasadų arba asociacijų ir kt. renginiuose, suteikti informaciją 870 interesantų (paštu, el. paštu), surengti 6 verslo misijas, suorganizuoti 2 pažintinius turus į Lietuvą turizmo verslo atstovams, suteikti informaciją ir konsultuoti 150 Lietuvos bei 70 užsienio turizmo įmonių, suorganizuoti 8 reklamos projektus-kampanijas užsienio portaluose ir 4 spaudoje, išplatinti 16 pranešimų spaudai, dalyvauti 6 spaudos konferencijose, suteikti 145 konsultacijas žiniasklaidos atstovams, suorganizuoti 5 pažintinius turus žiniasklaidos atstovams, po kurių būtų publikuota 13 straipsnių, kurių pasiekta auditorija 5 mln., parengti kartu su žiniasklaidos atstovais 124 straipsnius, kurių pasiekta auditorija siektų 5,2 mln., prižiūrėti interneto svetainę bei profilį socialiniuose tinkluose.
Šiandien teigiama, kad tai neefektyvu. Nuo kitų metų VTD bus įdarbinti 4 nauji darbuotojai, kurie turės galimybę įvertinti turizmo rinkas 8 prioritetinėse Lietuvos rinkose. Ar darbuotojas net ir labai gerai mokėdamas užsienio kalbas, tačiau gyvendamas kelis tūkstančius kilometrų nuo tikslinės rinkos, galės kompetetingai įvertinti, kokią spaudą skaito vieni ar kiti keliautojai, kokios jų keliavimo tendencijos ir įpročiai? Pranešime teigiama, kad Lietuvos žinomumui gerinti bus skelbiamas viešųjų ryšių paslaugų tarptautinis konkursas. Ar tikrai tokį konkursą laimėjusi, pvz. Azerbaidžano ar Japonijos agentūra, efektyviau pristatys Lietuvą? Kas po efektyvaus šalies pristatymo keliautojui ar žiniasklaidos atstovui suteiks informaciją, kaip jam keliauti, apsilankyti muziejuje ar išsinuomoti dviratį? Lietuvos TIC’ų likvidavimo šalininkai žiniasklaidoje tvirtina, kad šiais laikais keliautojai informaciją susirenka internete. Tiesiogiai dirbdami su svečiais iš užsienio galime patvirtinti, kad keliautojų įpročiai yra labai skirtingi. Jei vieni naudojasi internetu, kiti pasitiki tik leidiniais, o treti visą informaciją susirenka parodose, tiesiogiai bendraudami su šalies atstovais. VTD pranešime sakoma, kad maždaug po pusmečio bus atidaryti nauji Lietuvos TIC’ai, kuriems vadovaus 4 naujieji darbuotojai iš Vilniaus, o su tų šalių klientais dirbs naujai pasamdyti darbuotojai. Kyla klausimas, kam reikia naikinti tai, kas jau sukurta? Gal tai būdas atleisti kompetetingus darbuotojus, sukaupusius ilgametę patirtį, turinčius tūkstančius kontaktų su vietos žiniasklaida, turizmo agentūromis, avialinijų atstovais?
Ūkio ministerijos tinklalapyje patalpintoje „Turizmo ir kelionių konkurencingumas 2011” pristatymo pateiktyse nurodoma, kad iš 139 reitinguotų pasaulio šalių, Lietuva yra 55 pozicijoje. Mus lenkia kaimynai latviai (51 vieta), lenkai (49 vieta) ir estai (25 vieta). Vienas iš didžiausių mūsų minusų nurodomas mažas žinomumas. Tik nuoseklus ir gerai apgalvotas darbas gali duoti apčiuopiamų rezultatų. LTICA nuomone, į kurią pastaruoju metu nelabai norima įsiklausyti, pagrindinė menko Lietuvos žinomumo problema yra nenustatytas ir aiškiai neapibrėžtas Lietuvos, kaip turistinės traukos vietovės, identitetas. Iki šiol nėra nuspręsta, kokią žinią komunikuoti, ne tik pasauliui, bet ir kaimynams Europoje. Lietuvos TIC’ai visomis išgalėmis mažais šalies stebuklais stengėsi sudominti, sukviesti geriausius žiniasklaidos atstovus į Lietuvą ir drauge su LTICA nariais bei verslo atstovais kuo svetingiau juos priimti. Lietuvos TIC’ai nuolat ieškojo objektų, kurie galėtų būti patrauklūs tos ar kitos šalies keliautojams. Visa ši informacija patekdavo į jų internetines svetaines. Lietuvos TIC’ų svetainės yra atnaujintos ir patrauklios, ko negalima pasakyti apie oficialią Lietuvos turizmo svetainę. Ši problema jau ne kartą ir ne vienerius metus yra keliama į dienos šviesą, tačiau nuolat užstringa dėl neįvykusių viešųjų pirkimų ar dar kokių priežasčių. Tad ar tikrai tik internetinėje erdvėje informacijos ieškantis keliautojas ras kompetetingą informaciją apie mūsų šalį?
LTICA kviečia susimąstyti, ar už pinigus pasamdyta užsienio viešųjų ryšių agentūra sieks iš širdies gilumos pristatyti Lietuvą, neturinčios savo, kaip turistinės traukos vietovės, identiteto bei išskirtinumo, ir ar tikrai Lietuvos TIC’ų likvidavimas yra efektyviausias būdas didinti Lietuvos žinomumą. Mūsų nuomone, būtina ieškoti galimybių ir rasti būdų, kaip Lietuvos TIC’ų veiklą tęsti su šiandien juose dirbančiais darbuotojais, nes nuveikti jų darbai kalba patys už save ir jokia viešųjų ryšių agentūra nesukaups didesnių, verslui naudingesnių kontaktų, nei šiuo metu jų turi Lietuvos TIC’ų darbuotojai, nei efektyviau atliks jai numatytą darbą.
Pridedama. 2010 metų Lietuvos TIC’ų užsienyje veiklos santrauka, 1 lapas
LTICA prezidentė
Panevežio apskrities TIC direktorė Daiva Tankūnaitė
LTICA tarybos nariai:
Jolanta Beniulienė, Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė
Sigitas Sidaravičius, Kauno turizmo informacijos centro direktorius
Henrieta Miliauskienė, Birštono turizmo informacijos centro direktorė
Regina Songailienė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė
Daiva Buivydienė, Gargždų turizmo informacijos centro direktorė
Rasa Jasinevičienė, Utenos turizmo informacijos centro direktorė
Viridijana Paulkienė, Kėdainių rajono turizmo informacijos centro direktorė
LTICA nariai:
Lena Gudzinevičienė, Alytaus turizmo informacijos centro direktorė
Valdas Kanišauskas, Pakruojo poilsio ir turizmo centro direktorius
Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė
Vidmanta Marcinkevičienė, Jurbarko turizmo informacijos centro direktorė
Virginija Jankevičienė, Tauragės turizmo informacijos centro direktorė
Vida Meliūkštienė, Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė
Laima Balčytienė, Trakų turizmo informacijos centro direktorė
Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė
Daiva Riklienė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė
Audronė Mieščionaitienė, Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro direktorė
Rimantas Palionis, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius
Lina Galdikienė, Kauno rajono turizmo informacijos centro direktorė
Alla Valužienė, Palangos turizmo informacijos centro direktorė
Edmundas Kilkus, Ignalinos rajono turizmo informacijos centro direktorius
Paulius Pranckūnas, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorius
Giedrė Visockienė, Biržų turizmo informacijos centro direktorė
Kristina Miliuvienė, Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorė
Vitutė Povilionienė, Pasvalio krašto muziejaus turizmo informacijos centro direktorė
