Dėkojame už pagarbą ir užuojautą palydėjus į paskutinę kelionę Juozą Palionį

Ačiū visiems visiems Prienų ir Birštono krašto žmonėms, kad atėjote išlydėti mūsų mylimo Tėvelio į paskutinę kelionę. Pamačius Jūsų tiek daug Prienų aikštėje, suspaudė širdį…
Dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidentei už užuojautą ir atsiųstą pagarbos vainiką. Ačiū Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, pagerbusiems Tėvelio atminimą,  pasidalijusiems prisiminimais apie jį su mumis. Dėkojame Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, jos pavaduotojams Česlovui Juršėnui, Virginijai Baltraitienei, Česlovui Vytautui Stankevičiui už pagarbą mūsų brangiam žmogui. Labai ačiū taip gausiai atvykusiems Seimo nariams. Širdingai dėkojame LSDP nariams  ir jos pirmininkui Algirdui Butkevičiui, kuris tiek gerų ir šiltų žodžių mums skyrė apie Tėvelį. Dėkojame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kuriame Tėvelis dirbo. Ypatingai dėkojame  Kęstučiui Glaveckui, kurio dėmesys ir atidumas Tėveliui buvo visada labai nuoširdus.
Nuoširdžiai dėkojame už maldas, paguodžiančius žodžius, paaukotas šv. Mišias Birštono klebonui monsinjorui Jonui Dalinevičiui, Jiezno klebonui Rolandui Bičkauskui, Užuguosčio klebonui Aurimui Tarasevičiui, lydėjusiems į paskutinę kelionę mūsų Tėvelį. Ačiū Stakliškių klebonui Alfredui Pranui Rukštai už aukotas šv. Mišias.
Dėkojame Prienų rajono savivaldybės merui Vytui Bujanauskui ir administracijai. Dėkojame Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei ir administracijai, šių savivaldybių tarybų nariams, Prienų ir Birštono LSDP nariams, Tėvelio padėjėjams, Prienų kultūros centro darbuotojams, Prienų ir Birštono  įmonių, visuomeninių organizacijų žmonėms, Prienų ir Birštono seniūnijoms, Prienų laidojimo namams, Ritai Naujalienei už gėles, AeroFotoVideo kūrybinei brigadai už nuotraukas iš dangaus aukštybių. Ir jei ko nepaminėjom, esame Jums dėkingi taip pat.
Mūsų Tėveliui gimtasis kraštas buvo be galo brangus. Tą meilę perėmėm ir mes. Išmokom įžvelgti Nemuno, jo apylinkių grožį, paprastų žmonių nuoširdumą. Ypač Tėveliui patikdavo ruduo, krentantys lapai. Savaitgalį prieš šį tragišką įvykį mes kaimuke (taip mes įpratę vadinti) grėbėm lapus, o Tėvelis prašė dar negrėbti sakydamas, kad rudeninių lapų spalvinga paklotė jam nepakartojamai graži ir kam mes bandom ardyti gamtos kūrybą – natūralų grožį. Dabar, kai Tėvelio nėra su mumis, vis prisimenam Jo pasakytus žodžius. Atsigaivina jo šiltos frazės, kai Jis gėrėdavosi medžiais mūsų kaime. Apkabinęs juos semdavosi jėgų. Ir vis kartodavo: „Ar jaučiate, kokia gera čia aura…“ Tuomet mes taip atidžiai neįsiklausydavom į jo pastebėjimus. O dabar, kai Jo nėra, jaučiame tą gerą aurą, regime medžių grožį ir, apkabinę juos, trokštame pajusti, ką jautė Tėvelis… Kiek daug dar mes išmoksime Gyvenimo iš Jo pasakytų ir nutylėtų žodžių, įdėmių žvilgsnių, kūrybos… Bandysim pratęsti Tėvelio pradėtus darbus, nes Jis to tikrai norėtų.
Dar kartą AČIŪ visiems visiems. Tikrai jautėm visų Jūsų palaikymą, Jūsų šiltus užuojautos žvilgsnius.
Su nuoširdžiausiu dėkingumu, žmona Julija, vaikai Edita ir Andrius.