Vidmantas Venclovas
Netrukus Prienų choras švęs savo 70-mečio jubiliejų, o jo vadovė Aldona Šyvokienė – 44-uosius vadovavimo jam metus, kai atvyko į Prienus, gavusi paskyrimą po Vilniaus kultūros mokyklos baigimo, ir buvo įpareigota vadovauti solidžiam mišriam chorui. Tai buvo 1980 m., kai jauna kybartietė peržengė Prienų kultūros centro slenkstį, o jai priskirtas choras jau skaičiavo savo 26-uosius veiklos metus. „Choras buvo didelis ir mišrus, nes tuometinė valdžia tai laikė prioritetu. Tiesa, kai kurie vyrai, atvykę į repeticijas, bandė „varyti pro šalį“, kad nebūtų priimti. Mano pradžia buvo košmariška, po repeticijų nebeturėdavau jėgų, bet draugiški choristai įtraukė mane į savo sambūrį“, – savo darbo pradžią Prienuose prisiminė Aldona Šyvokienė.
Aldona Šyvokienė (Verbickaitė) baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą ir žengė dėdės (tėvo brolio) Zigmo Verbicko pėdomis. Įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar konservatorija), į chorvedystės specialybę. Tiesa, po trejų metų persikėlė mokytis į Vilniaus muzikos mokyklą. Paskyrimas buvo į Veiverius (arčiau Kybartų), bet tuometinė Prienų rajono kultūros valdžia paliko ją Prienuose ir įpareigojo vadovauti mišriam chorui, kuriam 1994 metais buvo suteiktas vardas „Šilas“. Pradėjusi savo darbinę veiklą Prienuose A. Šyvokienė įstojo į Klaipėdos konservatoriją ir po penkerių metų baigė neakivaizdines studijas.
Prienų mišrus choras buvo suburtas 1954 metais. Prienų KLC internetinėje svetainėje rašoma: „Chorui vadovavo J. Ragenas, vėliau R. Silvanavičius, A. Kojelis, A. Puidokas, J. Uloza, St. Dapševičius, A. Armonienė, D. Butmanaitė. Pradedant 1955 m. choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse. 1994 m., švenčiant 40 m. kūrybinės veiklos jubiliejų, chorui suteiktas vardas „ Šilas“. Choras koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivaliuose: Latvijoje (Ryga), Švedijoje, Norvegijoje, Lietuvoje (Klaipėda), Estijoje, Suomijoje. Kolektyvas – nuolatinis kasmetinio tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Džiūgaukim… Aleliuja“ bei Vievyje vykstančio festivalio- konkurso „Mūsų dainose“ dalyvis. Minint valstybines šventes gieda šv. Mišiose Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. Dalyvauja rajoninėje šventėje „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“, respublikiniame sakralinės muzikos festivalyje „Džiaugsmas pasauliui“, partizanų dainų sambūryje „Mano krašto partizanų dainos“.
Tiesa, pasak A. Šyvokienės, nuo 2022 metų choras iš mišraus tapo moterų ir geriausiai jam tinka kamerinio moterų choro sąvoka. Žvelgdama į kartu su choru nueitą kelią, Aldona teigė, jog tai įsimintinas, brandus ir prasmingas laikas, kuris įprasmino jos veiklą ir gyvenimą. Pagal ją, labai smagu, jog chorą lanko jo senbuvės – Gražina Polekauskienė, Janina Bredelienė, Dina Kubilienė – bei prisijungia pamaina – Dalia Smolskienė.
„Choras – tai mano gyvenimas, o kolektyvas – lyg šeima, kuri tvirtai apkabina ir nepaleidžia. Galiu drąsiai pasakyti, jog choras – tai ne tik repeticijos, išvykos, koncertai, festivaliai. Tai vieta, kurioje atsiskleidžia poreikis šiltam bendravimui supratimui, palaikymui ir, aišku, meilė dainai“, – tvarkingai mintis dėliojo Aldona Šyvokienė.
Aldona įsitikinusi, jog choras – aktyvumo ir jaunatviškumo eliksyras, padedantis pozityviau žvelgti į gyvenimą. Nuo 1985 metais šalia choro A. Šyvokienė vadovauja ir jo „jaunesnei sesei“ – moterų vokaliniam ansambliui „Pienė“, kurio dalyvės neretai pagelbėja ir choro „Šilas“ moterims.
Pasak Aldonos, 70-metį mininčios choristės nusiteikę švęsti su savo draugais iš Samylų ir Marijampolės – dainuoti ir skleisti gerą nuotaiką, kartu su kolegomis atlikti ne vieną dainą, pasidžiaugti vieni kitų veikla ir gražiai praleisti laiką.
„Atėjau jauna ir graži, kartu su choru sulaukiau solidaus amžiaus, bet veiksmas vyksta ir jis nepaleidžia. Mūsų daininga šeima žengia toliau“, – pokalbį apibendrino A. Šyvokienė ir pridūrė: „Iš pradžių Kybartai labai traukė, bet gyvenimas nusprendė kitaip ir Prienai tapo mano ir mano vaikų namais“.
