Vilija Čiapaitė
Pagaliau Birštono kurhauze ant sienų nutupdyti darbai, kuriuos plenero metu nutapė menininkai Andrius Butvilas, Irma Gūžienė, Linas Jurčiukonis, Raimundas Karčiauskas, Daiva Linauskaitė, Ugnius Motiejūnas, Antanas Obcarskas, Eduardo Iaccheo, Lina Morkūnaitė-Vilkelienė ir kuratorė, menininkė Gintarė Šiaulienė. Parodos pavadinimas „Panemunės spalvos“ atitiko vietą, kur jie visą savaitę kūrė, gyveno, ilsėjosi, bendravo.
Dar plenero metu buvau nuvykusi ir stebėjau bėgiojančius po drobę teptukus, kūrybiškai nusiteikusių menininkų veidus. Dabar čia, Kurhauze, jie kvieste kvietė dar kartą apžiūrėti, „pačiupinėti“ akimis kiekvieną darbą. Dar nenudžiūvę dažai skleidė magišką kvapą, privesdami suklusti, susimąstyti.
Parodos atidarymo metu buvo pasidžiaugta, jog jaunystei buvo duotas startas ir ši paroda, kurios globėjai Jurgita ir Žydrūnas Kazlauskai, buvo debiutinė. Jie pasakojo, jog būtent šis tarptautinis pleneras buvo labai dosnus darbų gausa ir teptukų tylus prisilietimas prie drobių savotiškai sujaukė ramybe tvyrantį gamtos kampelį. Jurgita ir Žydrūnas patikino, jog ir toliau tikisi suburti menininkus ir padaryti tradicinius plenerus.
Darbai, pamylėti gamtos, sušildyti menininkų meilės
Kurhauze mus pasitiko darbai, kurie vienas už kitą kalbėjo panemunės gamtos kalba. Daug žalios, ramios pilkos ir itališkai šiltų potėpių, kurie traukte traukė akį. Menininkai, gyvendami gamtos prieglobstyje, susirinko pačias pačiausias gamtos spalvas ir jas perkėlė ant drobių. Kiekvienas menininkas savaip savo pojūčius išreiškė „kalbėdami“ su dažais. Vieni matė močiutės išaustas drobules, dangumi plaukiantį oro balioną, susiliejusį su gamtos žaluma, kitur gi mistinių paukščių auksiniame rate magišką pozavimą. Kai kurie darbai alsavo ramybe, o kai kuriuose galėjai įžvelgti menininko charizmą… Daug šiuolaikiškų potėpių, kurie darbuose it veidrodyje atspindėjo žmogiškąją sielos kalbą, kuria pasidalino menininkai su tais, kurie tai įžvelgė.
