Vilija Čiapaitė
Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centre eksponuojama Dariaus Kairaičio tapybos darbų paroda kaip mat pritraukia dėmesį. Joje gali pajusti emociją, nes išraiškingų „žmogeliukų” pagalba tai perteikiama subtiliai, skoningai.
Kai kuriuose paveiksluose, žvelgdamas į tapytų „žmogeliukų” akis, gali įžvelgti ir žmogiškąsias vidines jų savybes. Geriau įsižiūrėjus, gali pamatyti, kad juose atsispindi džiaugsmas, intriga, nuostaba, liūdesys. Manyčiau, jog kiekvieno „žmogeliuko” emocinė būsena daug kur atspindi net ir paties autoriaus vidinę minčių, svajonių, o gal pasąmonės vaizdinių tėkmę. Savo „žmogeliukus“ menininkas vadina nežemiškomis būtybėmis su žmogiškomis emocijomis. Kaip yra paminėjęs parodos autorius: „Kiekvienas „žmogeliukas” yra dalelė manęs ir mano gyvenimo. Savotiškas gyvenimo potyrių, išgyvenimų ir jausmų archyvas”. Be abejo, tapytojas Darius puikiai suderina „žmogeliukus” su dekoratyvinėmis abstrakcijomis, kurios puikiai „susigyvenę” drobėje. Ir dar, žvelgdama į drobes pastebėjau daug geltonos spalvos įvairių atspalvių, kuri darbus praturtina, pritraukia dėmesį. Jos tarsi pasirinktos neatsitiktinai, nes geltona yra saulėtos natūros žmogaus vidinio pasaulio atspindys.
Apie autorių
Tapytojas Darius Kairaitis gyvena Trakuose su šeima. Tapyti pradėjo 2018 metų pabaigoje. Jam tada buvo 48 metai. Kaip jis sako, yra savamokslis, nėra baigęs jokios tapybos mokyklos, kursų ar studijų. Po pirmųjų parodų sulaukė įvertinimo ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, tai paskatino jį kurti, nesustoti. 2020 m. iš žinomo rusų skulptoriaus Romano Šustrovo gavo leidimą tapyti jo lėles ir jų fragmentus. Taigi tapytojo paveiksluose galima pamatyti ir šios kūrybos motyvų. Dariaus Kairaičio paveikslus ar jų reprodukcijas yra įsigiję juridiniai, privatūs asmenys iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Austrijos, Liuksemburgo, Italijos, Rusijos ir JAV.
