Kol neturime archyvinių dokumentų iš Rusijos federacijos archyvų, mus visiškai galėtų tenkinti Lietuvos lenko, rašytojo, keliauninko Vladislavo Syrokomlės kelionių, jų tarpe ir Birštono aprašymas. Jo „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ 1857 m. lenkų kalba išleistame pirmajame tome tvirtinama, kad kurorto salė pastatyta 1855 m. O šokių salėje, talpinančioje 100 žmonių, pradėta šokti 1857 m., t.y., rašytojo kelionių metais (Originalas – W .Syrokomla. Wycieczki po Litwie w promeniach od Wilna (Troki, Stakliszki, Jezno, Punie etc), Wilno, 1857, p. 150 – 153).
Šis pastatas, nors 1906 m. buvo gerokai apdegęs, išsilaikė iki 1931 m, kada jis buvo nugriautas, o jo vietoje, pagal žymaus to meto architekto Romano Steikūno parengtą ir 1931-08-01 patvirtintą projektą, buvo pastatyta nauja kurorto svetainė (kurhauzas) ( LCVA, F.1622, a.4, b.44). 1934 m. buvo sutvarkyta svetainės lauko terasa, šiek tiek vėliau ji buvo papuošta dailininko Kazio Šimonio dekoratyviniais pano.
Deja, 1944 m. liepą svetainė degė. Galutinai atstatyta ji buvo tik 1960 m., bet jau nėra originali, nes nemažai kas pakeista. Reikėtų žinoti, kad visiškai išlikęs kurorto valdybos pastatas (dabar – Birštono TIC) taip pat yra pastatytas pagal architekto R. Steikūno parengtą projektą. R. Steikūnas –daugelio bažnyčių Panevėžio krašte ir Žemaitijoje, Panemunės sanatorijos Kaune ir daugelio namų tame pačiame mieste projektuotojas. Žymus architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis projektavo Kaišiadorių vyskupijos sanatoriją bei šiltnamius ir kitus mažesnius kurorto pastatus.
Palyginimui pateikiame 19 a. pabaigos senojo kurorto nuotraukų koliažą iš Birštono muziejaus fondų, kuriame surasime ir buvusią kurorto salę, bei dvi nuotraukas iš kolekcininko Almanto Miliausko rinkinio.
Anais laikais stengėmės kalbėti paprasčiau ir svarbų Birštono pastatą vadinome svetaine. Dabar mes „koreliuojamės“, paradigmuojamės“ ir „kurhauzuojamės“. O vis tik Tarmių metai, gal pamąstykime…
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
