Birštono vienkiemio bendruomenė it tvirtai sugniaužtas kumštis.
Draugiški, sumanūs ir, kaip sakoma, neperliejami vandeniu. Jie kasmet sugalvoja ir įgyvendina visas geras idėjas, kurios ateina tarsi iš žemės, auginančios duoną, brandinančios rudens gėrybes.
Paskutines dienas skaičiuojanti vasara savo pabaigtuves vainikuoja Žolinių švente. Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Tad ne veltui Birštono vienkiemio bendruomenė kasmet švenčia ją, taip atiduodami duoklę gamtai, kuri juos globoja, skatina dirbti, mylėti, dalintis.
Mažutė lauko gėlių puokštė, sudėta iš žolynų, surinktų panemunės pievose, sužydo Vyto Kederio saujoje. Jis, kaip bendruomenės pirmininkas, stengiasi iš visų jėgų, kad bendruomenės darbai būtų jaučiami kiekviename Birštono vienkiemio name, bute, kiemelyje, kelyje, laukuose. Kaip ir dera geram šeimininkui, jis į savo rankas perėmė šventės vadžias ir žinojo, kur, kas ir kada. O linksmieji „Samanėlės“ (vad. Remigijus Marma) kapelos muzikantai ir dainininkės iš Ežerėlio išjudino ir taip smagiai nusiteikusius žmones. Juk tokios šventės švenčiamos tik kartą metuose.
Kai kurie tądien laukuose javapjūtės darbus stengėsi užbaigti, kad niekam netrukų duonos kasdieninės, kad nubiręs ražienon grūdas dar ir ne vieną paukštelį prieš didžiąją kelionę į šiltuosius kraštus papenėtų. Tik doras ir darbštus žemdirbys pasirūpina ne tik grūdu duonai, gyvuliukams, bet ir paukšteliams, kad kitais metais sugrįžtų ir džiugintų panemunės gyventojus.
Vienkiemiečių pasveikinti atvyko Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su lauknešėliu, kuri taip pat stebėjo spektaklį bei pasibuvo su bendruomenės žmonėmis, o visur spėjantis Seimo narys Andrius Palionis į šventę, kaip visada, atvyko ne tuščiomis. Sveikindamas susirinkusiuosius jis palinkėjo ne tik toliau tęsti senolių tradicijas, bet ir jas auginti savyje, savo šeimose.
Kaip žinia, Birštono vienkiemio bendruomenės projektas „Etnokultūros tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“ užaugęs kaip ąžuoliukas, kuris kasmet tvirtėja ir džiugina savo žaluma. Taip ir patys veikliausi bendruomenės nariai skatina aplinkinius atsisukti į senolių paveldą. Ir tai jaučiama visur. Tai parodė ir spektaklio, kurį suvaidino bendruomenės nariai, tematika.
Kaip sakė spektaklio „Trys mylimos“ (pagal J. Žemaitę) aktorė Birutė Vokietaitienė, pasirodymo metu dainavo visi aktoriai, o vaidyba – tai duoklė, kurią turi atiduoti saviems žmonėms. Vaidinimas, surengtas Marytės ir Jono Galinių sodyboje, buvo rodomas visiems, o čia – saviškiams. Spektaklio metu ne vienas juokėsi iki ašarų, nes vaidyba buvo tikrai verta dėmesio! O šaunioji pastatymo autorė Beata Klimavičienė labai jaudinosi. Juk tai atsakomybė prieš žmones ir iššūkis sau, nors šis vaidinimas rodomas jau nebe pirmą kartą.
Po spektaklio, kaip ir kiekvienais metais Žolinių šventės metu, Birštono vienkiemio bendruomenė apdovanojo gražiai besitvarkančias sodybas. Juk aplinkos puoselėjimo tradicijos perduodamos ir skiepijamos iš kartos į kartą. O gražus tėvų pavyzdys puoselėti ne tik savo sodybas, bet ir gerbti aplinkinius – pati šauniausia tradicija, kuri plinta visos bendruomenės mastu. Taigi šiais metais buvo apdovanotos trys sodybos: tai Venslavičių ir Šiugždinių šeimos, Morta Valatkienė ir Baliūnų šeima, Genutė ir Antanas Juozaičiai bei jų dukra Lina. Taigi, šie Šeimos metai parodė, kad drauge galima ir kalnus nuversti.
Be to, nebuvo pamiršti ir Birštono vienkiemio bendruomenės jubiliatai. Tai Domicelė Kazlauskienė, Stasė Asipavičienė ir Saulius Vabuolas.
Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas V. Kederys šiųmečio derliaus duonos kepalą įteikė Birštono savivaldybės merei N. Dirginčienei, kuri pasidžiaugė bendruomenės nuveiktais darbais, o šypsena, kurią ji padovanojo susirinkusiems žmonėms, reiškė, jog ji visada pasiruošusi jiems padėti, patarti.
O pabaigai norėčiau pacituoti Beatos tartus žodžius:
„Sunkioj kelionėj
Mylėti kviesdama…
Išplaukia mūsų duona
Į sočią, sočią kasdienybę –
Nepailsdama…“
Vilija Čiapaitė
