Dalia Blauensteiner: „Norėčiau, kad ši paroda priverstų susimąstyti”. Menininkės pėdsakas, paliktas Prienų žemėje

Vilija Čiapaitė

Gyvenimas, laikas, nenuspėjamumas, trapumas. Taip keliais žodžiais galėčiau apibūdinti įvykį, kuris rugsėjo 16 dieną subūrė gausų pulką dailininkės Dalios Blauensteiner gerbėjų į parodos „Ateitis yra dabar” pristatymą, kurios trukmė – penkios su puse valandos. Dalia trumpai, bet užtikrintai įsiveržė, sužavėjo, priminė, kad dalis jos gyvenimo buvo skirta šiam prie Nemuno prigludusiam miestui, kuriame paliko savo pėdsaką.

Apie dailininkę Dalią Blauensteiner

Dalia gimė Šiauliuose. Studijavo Šiaulių dailės universitete. Nuo 1988 iki 2003 metų gyveno ir dirbo (Prienų kultūros centre) Prienuose. Taip pačiais metais išvyko gyventi į Austriją, Kremsą. Čia jos kūrybinis gyvenimas dar labiau išsiplėtė. Jau 2012 metais Kremse įkūrė privačią šiuolaikinio meno galeriją „Daliko”. Po ketverių metų jos išplėstoji veikla tapo kūrybine asociacija.

Dalios Blauensteiner gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Likimo užauginti sparnai jai suteikė daug laisvės. Ji dažnai dalyvauja grupinėse ir personalinėse parodose, organizuoja tarptautines parodas, simpoziumus Austrijoje bei užsienio šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Čekijoje, Gruzijoje, Rumunijoje, Kanadoje ir JAV. Dalios darbai paklausūs. Jų yra įsigiję ne tik privatūs kolekcininkai iš įvairių šalių, bet ir muziejai, organizacijos.

Pėdsakas, paliktas Prienų žemėje

Gyvendama ir dirbdama Prienuose Dalia Blauensteiner sukūrė grafikos darbą „Prienai”, skirtą miesto vardo paminėjimo 500 metų jubiliejui. Grafikos darbe pavaizduotos visos krašto istorinės ir Prienus garsinančios vietos. Tarsi iš paukščio skrydžio, kuris ir tapo Prienų simboliu – sklandytuvo, – matoma tai, kas taip artima mūsų akiai.

Taigi prieš savaitę Prienų r. savivaldybės meras susitiko su Austrijoje gyvenančia menininke D. Blauensteiner. Susitikimo metu buvo susitarta, jog menininkė neprieštarauja, kad jos darbas būtų naudojamas kaip Prienus reprezentuojantis simbolis. Tad būtent parodos atidarymo pradžioje buvo pasirašytas bendrystės susitarimas, kuris skamba taip:

„Grafikos darbas „Prienai” – išgryninta vizija, kontūrinėmis linijomis sukurianti meninį pasakojimą, kuriame atpažįstami Prienų objektai, rezonuojantys platų pažintinį prasmių lauką ne tik Prienų krašto žmonėms. Todėl menininkės Dalios Blauensteiner grafikos darbas „Prienai” šiandien yra toks pat aktualus, kaip buvo 2002-aisiais metais, kai pasitinkant Prienų miesto vardo jubiliejinę 500 metų sukaktį jis buvo sukurtas. Nuoširdžiai dėkodami už parodytą geranoriškumą, lojalumą, konstruktyvias pastabas ir patarimus, džiaugiamės ir toliau galėsiantys naudotis mums suteikta išskirtine teise į autorinį darbą „Prienai” bei džiuginti kraštiečius ir svečius nuostabiu, unikaliu meno kūriniu.

Nuoširdžiai gerbiame autorės Dalios Blauensteiner teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją”. Pasirašė Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir autorė Dalia Blauensteiner.

Taigi, Dalia paliko pėdsaką Prienų žemėje ir jis kiekvienam primins, kad ji čia gyveno, dirbo, mokė ir džiaugėsi draugų apsuptimi.

Paroda – susijusi su dabartimi, kuri gali būti ateitis

Į parodos atidarymą atvyko ne tik menininkai, bet ir tie, kurie norėjo gyvai pamatyti, kaip pakito menininkės darbai per 15 metų. Visi stebėjosi, grožėjosi, nes šį kartą Dalios darbai buvo ryškūs, šviesūs ir verčiantys nugrimzti į minčių liūną. Kiekvienas darbas iš pirmo žvilgsnio vertė susimąstyti, rasti užuominų, ženklų. Kai kuriuos suprasdavai net nežvilgterėjęs į pavadinimą, o kiti gi nušviesdavo pasąmonės gelmes. Čia profesionaliai buvo sujungta abstrakcija su realybe, kurioje gyvename. Vien tik parodos pavadinimas „Ateitis yra dabar” privertė susivokti, jog menininkei labai svarbi ekologinė situacija. Juk kaskart mažėja vandens ir dangaus mėlynumo. O mėlyna spalva – tyrumo ir gaivumo simbolis. Pristatydama parodą autorė pasakė: „Norėčiau, kad ši paroda priverstų susimąstyti”. Juk visame pasaulyje ekologijai skiriamas didžiulis dėmesys, tad Dalia prakalbo savo darbais, kurie priverstų susimąstyti ne tik eilinius žmones, bet ir politikus, kurių sprendimai būna prieštaringi.

Skambant Romos Ruočkienės dainoms, buvusią dailės mokytoją atėjo pasveikinti buvę mokiniai, kurie į savo gyvenimą mokytojos įpūstą meilę dailei, menui vertina. Juk žinios, mokymai, pamokos visam gyvenimui išliks ir bus, yra suvokimas, ką nori pasakyti laki, meniška dailininko – mokytojo siela. O buvę bendradarbiai iki ašarų spaudė trapią menininkę prie savęs, nes juk buvęs gyvenimo tarpsnis, kuomet kartu žengė – neišdilo, o dar labiau sustiprino draugiškus santykius.

O kad Dalios Blauensteiner darbai vertinami – galima sužinoti pasklaidžius tokių meno kritikų, menotyrininkų pastabas, kaip Tatiana Carapostol (Venecija), Marcello Cazzanga (Italija), profesoriaus dr. Gerhard Gensch ir kitų.

O pati menininkė yra pasakiusi: „Gėris ir Blogis iš esmės natūraliai egzistuoja drauge ir yra pirminė mūsų gyvenimo, mūsų objektyvios būties varomoji jėga. Šis faktas įpareigoja didelei atsakomybei: dėl mūsų pačių interesų ir atsižvelgiant į visuomenės, o ypač šiandien – net į Pasaulio interesus, mes turime stengtis, kad blogis neišplistų, nenusvertų gėrio, tačiau ir toliau tarnautų, kaip dinamiška gyvenimo varomoji jėga. Ką žmogus gali gauti šiame trapiame gyvenime? Ar verta išnaudoti kiekvieną galimybę siekiant asmeninės naudos, asmeninių pranašumų, gero gyvenimo bet kokia kaina, vietoj to, kad atsisakius kai kurių momentinio pranašumo akimirkų būti doram žmogui?”

Tėveli, ačiū tau

Viso renginio metu nebyliai savo dukrą stebėjo 88 metų tėvelis. Visai netikėtai Dalia pasakė: „Už tai, kuo esu, dėkinga savo tėveliui” ir priėjusi švelniai apkabinusi pabučiavo į veidą. Tėvelis su pagarba stebėjo dukrą ir, manau, didžiavosi jos pasiekimais. Juk jo dukra žinoma ne tik Lietuvos menininkų gildijoje, bet ir ne vienoje pasaulio šalyje.