Vilija Čiapaitė
Justinas Marcinkevičius paliko pėdsaką kiekvieno širdyje, tad, manau, visiškai teisėtai Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje projekto „Gurmanų restoranas. Dienos pietūs: šviežia knyga“ baigiamasis renginys „Tai gražiai mane augino“ turėjo vainikuoti visų mylimo poeto atminimą. Juk su Justino Marcinkevičiaus parašytu ar pasakytu žodžiu užaugo ne viena Lietuvos karta!
Pilnutėlė bibliotekos salė. Būtent čia tarp kažkada Just. Marcinkevičiaus vartytų, skaitytų knygų, nuotraukų, kuriose įamžinta jo gyvenimo akimirkos, skambėjo eilės, ištraukos iš dienoraščių. Visa tai susirinkusieji pajuto emocionaliai ir jautriai.
Laisvas nelaisvėje, nelaisvas laisvėje
Aktorė Virginija Kochanskytė, tarsi paėmusi už rankos, susirinkusius vedė Justino Marcinkevičiaus gyvenimo keliu nuo vaikystės, nuo tėvelio skaitomos „kantičkos“ (maldaknygės, giesmyno) iki mokslų Prienuose, Vilniuje. Jo suvokimą apie gyvenimo subtilybes, išgyvenimo akimirkas. Pasak Virginijos Kochanskytės, Just. Marcinkevičius buvo pamatas buvusiems, būsimiems, esamiems poetams, žmonėms, kurio žodis ir vidinės emocijos persmelktos eilės išliks amžiams. Jo vidinė stiprybė bei poetinės metaforos suvokiamos skaitant jo poeziją. Užslėpti žodžiai tarp eilučių, kurios buvo kaip žinia, jog vidumi Justinas Marcinkevičius buvo laisvas ir nepriklausomas nuo tuometinės valdžios.
Jautrūs ir emocionalūs skaitymai sujaudino daugelį, nes ne vienam savo gyvenimo kelyje teko bendrauti su poetu. Juk čia yra, buvo ir bus jo gimtinė, čia jo gimtieji namai. Justinas Marcinkevičius savo poemose aiškiai išsakė mintį, jog tik nuo mūsų priklauso Lietuvos, tautos ir kalbos išlikimas, kad reikia puoselėti lietuvišką žodį, nes tai mūsų dabartis ir ateitis, palikimas būsimoms kartoms.
Ypač jautriai salėje esantys sureagavo, kuomet bosu užtraukė dainas Justino Marcinkevičiaus eilėmis Lietuvos operos solistas Liudas Mikalauskas. Kas pavieniai, kas kartu traukė dainas. Nestokojantis humoro solistas pasakojo, kad poeto dainas net buvo įvardinamos kaip lietuvių liaudies. Tai savotiškai poetą jaudino ir, manau, tai buvo jo suvokimas, jog jis eina reikiama linkme, liaudies.
Ir kaip nepaminėsi pianistės Beatos Vingraitės-Andriuškevičienės akompanavimo. Jos pravirkdytas instrumentas susiliejo su Liudo Mikalausko dainavimu, taip paliesdamas kiekvieno klausytojo vidinio pasaulio išjaustumą, išdainuotų dainų žodžius. Tylus klavišų virpinimas it gaiva nešė Virginijos Kochanskytės žodžius susirinkusiems.
Kitą dieną aktorė Virginija Kochanskytė pasakė, jog renginys buvo labai jautrus. Pasak jos, ne tik ji, bet ir kartu renginyje dalyvavę Liudas ir Beata ilgai negalėjo užmigti. Tai buvo nuostabi akimirka, kai dainuojant dainą Justino Marcinkevičiaus žodžiais „Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė“ atsistojo visi, esantys salėje, ir susikibę rankomis pritarė solistui.
Kiekvienas žodis, kurį ištarė aktorė Virginija Kochanskytė, operos solistas Liudas Mikalauskas giliai krito į širdis, nes meilė Justinui Marcinkevičiui Prienų krašte ir visoje šalyje yra begalinė.
Jautrų projektą „Gurmanų restoranas. Dienos pietūs: šviežia knyga“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Prienų rajono savivaldybė, koordinavo Dovilė Šiugždinytė ir kuris išliks daugelio mintyse.
Renginyje dalyvavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai.
