Vilija Čiapaitė
Gegužės 2–8 dienomis Birštono sanatorijos „Versmė” patalpose vyko dailininkų pleneras „Birštono Versmė 2022”. Plenero dalyviai – žinomi ir garsūs menininkai iš visos Lietuvos. Kaip žinia, jau nuo 2009 metų jie kurorte ne tik tapo, bet ir semiasi įkvėpimo puikiame gamtos prieglobstyje. Ne paslaptis, jog Birštonas kaskart gražėja, įgauna vis kitokių spalvų…
Pamenu, kai dailininkas Marius Mindaugas Danys su menininkais kasmet džiugino savo darbais ne tik birštoniškius, bet ir atvykusius pasižiūrėti darbų. Tada jis sakė, jog tai puiki idėja, kuri dailininkams duoda peno naujų darbų gimimui, naujų spalvų prisijaukinimui.
Taigi pandeminis laikotarpis išbraukė kelerius metus iš tiesiosios, tačiau šie, 2022 metai, kaip ir atgimstanti gamta vėl pakvietė dailininkus į Birštoną. Menininkai įsikūrė atnaujintose sanatorijos „Versmė“ patalpose. Be abejo, daug minčių, idėjų menininkai atrado čia, daugelio gamtos perlu vadinamame Birštone.
Taigi savaitė kūrybinių minčių perteikimui ant drobės, medžio plokštės. Dabar šie darbai, gražiai sukabinti Birštono kultūros centro fojė, sukvietė visus, mylinčius meną.
Plenero dalyviai – žymūs Lietuvos menininkai – profesorė Gražina Vitartaitė, Arvydas Kašauskas, Juozas Pranckevičius, Pranas Gudaitis, Linas Gelumbauskas, Svajūnas Armonas.
Kai vaikščiodama žvelgiau į darbus suvokiau, kad kiekvienas menininkas, turintis savo vizijas, savo matymus, mus nukėlė į Birštoną, jo apylinkes, Nemuno bangų skleidžiamas dvasines būsenas, kurios tarsi įkrovė menininkus susiliejančiame dangaus mėlyje. Paukščio ir žmogaus dvasiniai elementai, kūdikiškos žalumos ir vos vos atgimstančios gamtos jautriai ir gaivališkai susipynusių minčių gijos. Kiek bežvelgsi, kiekvienas potėpis prašyte prašėsi akių paglostymo, nukėlimo į slaptas dailininkų minčių peripetijas. Baltos miglos, kuriose išgirsti paukščio klyksmą, skrydžio metu suvirpinamas oras, magiškas medžių labirintas, Vytauto kalno didybė… Tarsi dėlionė, kurią maga sudėlioti, kad suvoktum, kad Birštonas vertas dailininkų teptukų ir dažų magiškos kalbos. Kiekvienas darbas tarsi individuali menininko išraiška, tačiau sudėliojus akimirkas pasijunti tarsi šeimos būryje, kur kiekvienas yra ir artimas, o kartu ir skirtingas.
Taigi pleneras „Birštono Versmė 2022” jau baigėsi, tačiau tikiu, jog mintimis dar ilgai menininkai džiaugsis, o gal net prisimins, ko dar nenutapė, ką dar pasiliko savo vidinių minčių kertelėse. Juk architektūros vaizdiniai, gamtos atgimimo akimirkos ir žinios, kad Birštonas šiemet švęs 640 metų jubiliejų, menininkams buvo puiki tema daugelio darbų nutapymui. Tad tegaliu pasakyti, jog visuma yra penas ne tik sielai, bet ir dvasiniams menininkų polėkiams, kurie puikiai atsispindi darbuose.
Ir dar norisi pasidžiaugti, jog nutrūkusi gija vėl buvo surišta Birštono miesto savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, sanatorijos „Versmė” direktorės Rasos Noreikienės bei kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio iniciatyva.
