Dabar pakalbėkime apie žydus

Izraelis atranda Lietuvą, o Lietuva po ilgų tylos metų atranda savo žydus. Prienų r. savivaldybė informuoja, kad (cituoju) „balandžio 3-10 dienomis Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir administracijos direktorius Egidijus Visockas kartu su Kauno regiono savivaldybių merais ir administracijų direktoriais pagal Kauno regiono plėtros agentūros patvirtintą Kauno regiono tarptautinio bendradarbiavimo programą su oficialiu vizitu lankėsi Izraelyje“. Džiugu, kad išvažiuoti gali ne tik didmiesčių, bet ir mažų miestelių vadovai, nes bet koks pasidairymas po pasaulį plečia akiratį ir skatina naujas idėjas.

Tame pačiame Prienų r. savivaldybės pranešime informuojama apie delegacijos dalyvavimą seminare holokausto tema ir Yad Vashem muziejuje aplankytą Bendruomenių slėnį, kuriame įamžintos visos sunaikintos žydų bendruomenės. „Labai gaila, kad tarp jų įrašyti ir Prienų rajone sunaikintų Jiezno, Balbieriškio, Prienų, Veiverių žydų bendruomenių pavadinimai“, – cituojamas sakinys pradžioje kiek nustebina savo kvailumu, tarsi šios bendruomenės turėjo kokią išskirtinę galimybę išsigelbėti, kai visa prieškarinė Lietuvos žydų bendruomenė buvo šluojama nuo žemės paviršiaus. Rekomenduoju www.holocaustatlas.lt, kur viskas tiksliai, aiškiai ir konkrečiai ir be vanagaitiškų trilerių.

Yad Vashem nemeluoja, Prienų apylinkių žydai yra čia, pušyne, pakeliui link Bagrėno (nuotr.1). Savivaldybės kabinetuose, sprendžiant iš informacijos internetinėje svetainėje, žydų dar nėra. Įsitikinkite patys. Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Skaitome informaciją puslapyje „2015 metų rugsėjo mėnuo Prienų r. savivaldybėje“. Europos paveldo diena yra, Socialinio darbuotojo diena yra, rugsėjo 23-iosios nerandu. Sausio 27-oji. Vėl skaitome informaciją savivaldybės puslapyje: „Sausio 26 d. Prienuose paminėta Tarptautinė Holokausto aukų diena. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko Atminimo valanda „Atversta knyga“.“ Jei nepatingėsite paieškoti renginio nuotraukos, negausiame renginio dalyvių būrelyje šalia mokytojo R. Sidaravičiaus, vadovaujančio vieninteliam Prienų rajone Tolerancijos centrui, pamatysite vieną kultūros reikalus tvarkantį valdžios atstovą.

Bandau prognozuoti, kas keisis Prienuose po oficialaus vizito Izraelyje. Pirma. Vieną rugsėjo ir vieną sausio dieną vietinė spauda pasipuoš nuotraukomis, fiksuojančiomis gausų savivaldybės tarnautojų apsilankymą proginiuose renginiuose ir atminties vietose. Antra. Įvaizdžio kūrimo grupės idėja apie gerąjį Prienų drakoną bus (gal jau yra) tyliai numarinta, kaip visiškai susikompromitavusi, užtai rajono mokyklas pasieks kvietimai kurti pasakojimus, atminimo ženkliukus ar kitaip ieškoti dingusių štetlų pėdsakų. Šit ir aš, labai nenutoldama nuo centro, dairausi po žydiškuosius Prienus. Man padeda Prienų rajono savivaldybės lankstinukas „Senųjų Prienų beieškant“ ir „Lietuvos sinagogų katalogo“ II tomas. Negaliu nurodyti tikslios knygos anotacijos, nes vieno seminaro metu gavau tik spaudai paruoštą skyrių apie Prienus. Taigi, lankstinuke skaitau, kad mieste dirbo 5 malūnai, vienas iš jų Abelzono Siaurojoje gatvėje. Ar 2016 metais išleistas lankstinukas kalba apie tą patį malūną už „Maximos“ nugaros, tvarkingai sugriautą 2015 metų pavasarį (nuotr.2)?

Ką rašo, tiesa, angliškai, Lietuvos sinagogų katalogas? O jis rašo „The Beit Midrash at 25 Vytauto Street“. Einu į Vytauto g.25 pažiūrėti į 1903 metais pastatytus maldos ir mokymosi namus (nuotr.3). Dabar norėčiau kreiptis į istoriką Vytautą Kuzmicką, kuris aistringai ir nesislėpdamas interneto komentaruose kritikuoja Prienų valdžią. Jeigu istorinį žydišką pastatą buvo galima renovuoti kaip eilinę chruščiovkę, tai Prienų mieste nėra nei istorikų, nei muziejininkų, nei architektų.

Dar lankstinuke skaitau apie alaus bravorą ir Šakovų šeimą. Policijos nuovados pastato man neužtenka, todėl einu į Prienų krašto muziejaus internetinį puslapį ir nieko jame šiuo klausimu nerandu. Liūdna, kad nerandu ir muziejaus FB paskyros. Socialiniai tinklai yra gera priemonė bendrauti su visuomene ir ją šviesti, kaip tai daro muziejaus kolegos – Prienų viešoji biblioteka. Galų gale, valdžia nėra kažkoks mistinis darinys, o tokie pat žmonės, kuriuos pirmiausiai reikia prusinti ir lavinti, o jau tada peikti.

Prašau vėl nepradėti senos diskusijos apie civilinių žydų kapinių vietoje pastatytą mokyklą. Prienų Nemuno pradinė mokykla – tai atskira graži ir liūdna istorija, kurią, žinodami žydų tautos pagarbą mokslui, galime vadinti simboliška. Diskutuokime apie tai, kas dabar vyksta su mokyklos pastatu, o besidomintiems rekomenduoju litvakų kapinių katalogą http://litvak-cemetery.info

Tokie tad mano pasikalbėjimai apie žydus.

Jolita Stačiokaitė