Vidmantas Venclovas
Prieš 20 metų jauna Veiverių seniūnijos kultūros organizatorė Virginija Naudžiūtė, ieškodama sprendimų, kaip pagyvinti kultūrinį seniūnijos gyvenimą, ir beveik neturėdama tam lėšų, sumanė suburti jaunimą ir užkrėsti gerų darbų darymui.
Pasak Virginijos, pirmose repeticijose dalyvavo Vaidas, Martynas, Raminta, Rūta, Laura – Skriaudžių pagrindinės mokyklos ir Veiverių T. Žilinsko gimnazijos mokiniai. Po gero mėnesio Virginijos vedami šešiolikmečiai ir prisijungę prie sambūrio Tadas, Linas ir Andrija surengė pirmąjį pasirodymą, kuris tapo veiklos, kuri tęsiasi jau 20 metų, pamatu.
Virginija Naudžiūtė prisimindama pradžią prisipažino, jog pasirodymuose dominavo vaizdas, o vokalas „streikavo“, bet su laiku situacija gerėjo. Jos teigimu, repertuaro pasirinkimas – tai dar viena, jau atskira istorija. Reikėjo patrauklių kūrinių, kurie galėjo užkabinti jaunimą ir patiktų žiūrovams, todėl daug laiko reikėjo praleisti tada prieinamuose muzikos kanaluose. Užsienio atlikėjų dainų tekstai buvo ne tik verčiami į lietuvių kalbą, bet ir adaptuojami prie mūsų sąlygų. Anot Virginijos, situacija privertė išmokti rašyti projektus, o grupės narių jaunatviško entuziazmo dėka gimė festivalis „Iš širdies į širdį“. Būtent prieš jį grupė gavo pavadinimą „Cukraus pudra“, nes Virginijos teigimu, labai jau saldžiais balsais vaikinai traukė dainas pirmose repeticijose. Ir prasidėjo jaunimo grupės „Cukraus pudra“ kelionė. 2005 metais buvo surengta 10 pasirodymų, o 2006 – jau 22. 2006 metų pradžioje buvo surengtas grandiozinis vienerių metų gimtadienio pasirodymas. Visi nustebo išgirdę kūrinius iš operos „Fantomas“ ir visiems gerai pažįstamą dainą „Viva per lei“. Festivalyje „Langas į dainą“ „Cukraus pudra“ prisistatė Prienų publikai. Būtent tada buvo ištarta istorinė frazė „Tegul vaikai pažaidžia“, kuri virto tikslu įrodyti, jog sambūris „Cukraus pudra“ – ne žaidimas, o rimto kelio pradžia, šiuo metu skambantis garsiai – vokalinė studija „Cukraus pudra“.
Dvejų metukų gimtadienį grupė pasitiko ypatingu renginiu, kuris paliko didžiulį įspūdį, nes tai buvo ne koncertas, o tikras muzikinis pasirodymas. Buvo atlikta daina „Porcelianinė meilė“ ant statinių. Tai buvo šou, kuris dar kartą įrodė grupės ir jos vadovės kūrybinį potencialą. Toliau – dar įspūdingiau. Ant stalo atsigulė miuziklo scenarijus ir, pasak Virginijos, prasidėjo juodas darbas, po kurio scenoje susipynė vaizdas, dainos ir šokiai.
Augant „Cukraus pudros“ populiarumui, šalia pradėjo augti ir jaunesnioji „Cukriukų“ karta. Būtent jie papildė „Cukraus pudrą“, kai po penkerių metų veiklos dėl įvairių priežasčių pirmoji karta išsibarstė, bet liko Raminta, kuri su grupe jau 20 metų.
Raminta Vyšniauskaitė (Grėbliauskienė), kurią Virginija Naudžiūtė įvardino kaip geriausią pirmosios kartos grupės narę, savo prisiminus apipynė emocijų audra. Pasak Ramintos, prieš 20 metų kvietimas tapti jaunimo grupės nare buvo netikėtas, bet smagus, ir šešiolikmetė iškart sutiko. Be Ramintos į grupę buvo pakviesti Skriaudžių pagrindinės mokyklos ir Veiverių T. Žilinsko gimnazijos mokiniai. Tiesa, anot jos, po kelių pasirodymų išsikristalizavo puikus šešetukas – Laura, Andrija, Martynas, Vaidas, Lina ir ji. Raminta prisiminė prieš daug metų nuskambėjusią frazę „Tegul vaikai pažaidžia“, kuri, pasak jos, tapo geru spyriu įrodyti, jog jauni žmonės nežaidė, o kurdavo tai, ko šiame krašte dar nebuvo, o gal ir visoje Lietuvoje.
„Mūsų veikla buvo tikras išbandymų ir polėkių teatras, kuriame mes laisvai vaidinome, ir tai buvo nuostabu“, – tikino „Cukraus pudros“ senbuvė. Ramintos teigimu, pirmieji grupės gyvavimo metai buvo tokie intensyvūs, kad prabėgo nematomai. Pirmieji grupės nariai baigė mokyklas, studijas, atsirado kitų poreikių ir prasidėjo „byrėjimas“. Bet paaugo „cukriukai“, kurie ne tik prisijungė prie „Cukraus pudros“, bet su laiku perėmė pagrindinę grupės veiklos naštą ant savo pečių. Ir tai, anot Ramintos, buvo įrodymas, jog „Cukraus pudra“ – ne laikinas reiškinys ir tikrai ne žaidimas. Grupės senbuvė teigė, jog per 20 metų buvo visko, bet „Cukraus pudros“ narių ryšiai nuolat stiprėjo. „Mes tapome tikra šeima, kuri kartu leidžia laiką ne tik repeticijų ir pasirodymų metu. Išvykos, gimtadieniai, suėjimai įvairiomis progomis tapo kasdienybe ir visų vokalinės studijos „Cukraus pudra“ narių gyvenimo dalimi“, – tvirtai savo teiginius išsakė Raminta. Jos teigimu, būti scenoje, kurti, matyti besišypsančius žiūrovus – tai didžiulė palaima ir nuostabus bendruomeniškumo jausmas. „Mes esame daugiau nei vokalinės studijos „Cukraus pudra“ nariai. Mes tie, kurie kartu eina gyvenimo keliais ir mus sieja ypatinga bendra aura“, – jausmingai pasakojo Raminta. Jos teigimu, dainavimas kartu – tai nepakartojamas jausmas, kuris užvaldo visą tavo esybę ir nepaleidžia. „Kai reikėjo dėl vestuvių, vaiko gimimo šiek tiek stabtelėti, pasijutau lyg ne savo rogėse ir po trijų mėnesių po gimdymo jau bėgau į repeticiją“, – prisiminimais dalijosi Raminta.
Savo kelyje „Cukraus pudra“ turėjo ne vieną vadovą. Buvo laikotarpis, kai studijos nariai gyveno be vadovo. „Cukraus pudrai“ vadovavo dvi Virginijos, Dovilė, Artūras, Dominykas. Dabar vokalinės studijos vairas vėl patikėtas Dovilei.
Marijampolietė Dovilė Bičkauskaitė pirmą kartą grupės vairą perėmė 2011 metais. Pasak Dovilės, tai buvo tikra iššūkis. „Buvau jauna ir reikli. Buvo visko, bet per 5 metus sugebėjome prisitaikyti vieni prie kitų ir palaipsniui tapome bendraminčiais“, – apie savo pirmuosius žingsnius vadovaujant grupei pasakojo Dovilė. Pasak Dovilės, reikėjo imtis griežtų priemonių, kad kai kas stovėtų tiesiai, o ne būtų „klaustukais“ scenoje. Buvo ir kitų permainų. Virginijos Naudžiūtės laiku grupė buvo performansų kūrėja, o Dovilė nukreipė pastangas į vokalo pusę. Bet, kai atėjo laikas pasitraukti, buvo liūdnoka, nes jau buvo brandus kolektyvas. Bet reikėjo pasirūpinti kitais svarbiais gyvenime dalykais ir Dovilė išėjo.
Grįžimas į grupę buvo netikėtas ir be jokių minčių apie vadovavimą, nes tuo metu ji jau turėjo du darbus. Bet Elena (Veiverių KLC direktorė) paprašė patalkinti koncertuose. Laikinumas užsitęsė ir jau ketverius metus Dovilė vėl vadovauja vokalinei studijai „Cukraus pudra“. „Grįžau į motyvuotą kolektyvą, kuriam iš esmės vadovo nereikia, o ir aš jau ne ta jauna diktatorė. Gyvuoja komandinis darbas ir didžiulė atsakomybė“, – mintimis dalijosi Dovilė.
Dovilės teigimu, grupės devynetukas – lyg šeima, kuriems smagu kartu leisti laiką ir džiuginti kitus. „Mano giliu įsitikinimu, „Cukraus pudra“ – unikalus sambūris, virstantis gyvenimo būdu“, – tvirtai įsitikinusi vokalinės studijos vadovė. Marijampolietei Skriaudžiai jau seniai tapo antraisiais namais, o „Cukraus pudra“ – šeima, nes yra, anot Dovilės, „vieno proto“. Repertuaro ar naujų kūrinių pasirinkimas – bendras. Jei „limpa“, dainuoja, jei ne – atideda į šoną.
„Manau, mūsų naujas etapas – sava kūryba. Atėjo laikas žengti šį žingsnį, nes koncertų daugėja. Reikia publikai pateikti ne tik „koverius“, bet ir savo tikrąjį veidą“, – apie planus dėstė Dovilė. Moterų vokalinio ansamblio vadovė, meninio ugdymo mokytoja, vokalinės studijos „Cukraus pudra“ vadovė tiki „Cukraus pudros“ ateitimi ir mano, kad nueitas labai prasmingas kelias. Vietiniais „žemaitukais“ vadinama „Cukraus pudra“ švenčia 20 metų veiklos gimtadienį. Ir, manau, kovo 22 d. Skriaudžių laisvalaikio salė bus pilna, o susirinkusiųjų laukia įspūdingas šou, kuris bus tramplinu kitiems „Cukraus pudros“ iššūkiams.
Asociacijos „Cukraus pudra“, Mantvydo Prekevičiaus, kvitrina.com nuotraukos
