Vilija Čiapaitė
Kai gavome pakvietimą dalyvauti jaunimo grupės „Cukraus pudra“ 10 metų jubiliejuje, ilgai negalvoję ir nesvarstę pasižadėjome atvykti. Dešimt metų – tarsi mažas laiko tarpsnis, bet kaskart žvelgiant į brandžius veidus suvoki, jog tai daug, tikrai daug. Jaunimo grupės vadovė Virginija Naudžiūtė subūrė talentingus vaikinus ir merginas dainuoti estradines dainas. Pirmą kartą pasiklausę jų dainavimo mes norėjome, kad juos išgirstų ir rajono žmonės. Smagu buvo girdėti apie jų koncertų turus po rajoną, po to ir už jo ribų. Kur besusitikdavome juos, mus sutikdavo kaip artimuosius.
Laikas bėgo. Po šešerių metų Virginija pasuko kita kryptimi, o jaunimo grupei pradėjo vadovauti Dovilė Bičkauskaitė. Jaunimas ir toliau koncertavo, skynė laurus. Koncertai, susitikimai, bendravimas… Tačiau, kaip sakoma, kai paukščiai užauga ir jų sparnai apsiplunksnuoja, jie išskrenda iš gimtojo lizdo. Taip ir „Cukraus pudros” jaunimas. Kas išvyko mokytis į didmiesčius, kas patraukė užjūrin, kas į artimesnes šalis. Tiesa, šalia „Cukraus pudros” augo ir jaunieji „Cukriukai”. Patirties ir idėjų jie sėmėsi iš vyresniųjų. Jie šauniai atstovavo vyresniuosius, kol užaugo, subrendo.
Per dešimtį metų kolektyve keitėsi ne tik vadovai, bet ir dainininkai, kurių per tą laiką buvo per 50. Tačiau viena, tarsi mohikanas, išlikusi dainininkė Raminta Vyšniauskaitė – Grėbliauskienė. Ji ir dabar kartu su visais dalina dainas žiūrovams.
Pakalbinta buvusi vadovė Virginija Naudžiūtė patikino, jog dabartinė „Cukraus pudros” sudėtis labai panaši, kuomet tik susikūrė. Ir, kaip ji patikino, jų tikrai padaugės, nes norinčiųjų dainuoti šiame krašte yra. „Jūs – tarsi „Cukraus pudros” krikštatėviai”, ‒ pridūrė. Kažkaip nesitikėjome, bet jei taip yra, vadinasi, yra…
Koncertas, skirtas šiai datai paminėti, buvo labai šaunus, nes visi kolektyvo nariai buvo apdainuoti. Tai Raminta Vyšniauskaitė – Grėbliauskienė, Virginija Mitrikevičienė, Dominykas Šimonis, charizmatiškoji Karolina Gustaitytė, Rūta Naujokaitė, Rūta Ulevičiūtė, Monika Grėbliauskaitė. Jų būrelis, kaip vienas kumštis, kaip viena šeima, kurią jungia muzikos garsai. Ir tai puiku, o tėvai nesijaudina, kai jų atžalos išeina repetuoti, nes žino, jog jie čia saugūs.
Labai gaila, kad visi 50 nesusirinko į sceną. Vietos visiems būtų užtekę, nes jų gyvenimo kelyje skambėjo muzika. Čia, Skriaudžių kultūros ir laisvalaikio centre, jie išmoko dainuoti, bendrauti, šmaikštauti. Čia jiems buvo gera ir bus gera, nes muzika, jungianti žmones, visuomet dalina gėrį.
Beje, kaip minėjo Virginija Mitrikevičienė, juos visuomet palaiko tvirta Seimo nario Andriaus Palionio pagalba, Prienų rajono savivaldybė, bendruomenė, verslininkai, ūkininkai, Tarybos nariai ir patys Skriaudžių gyventojai, neleidžiantys nuleisti rankų. Jų parama visuomet jaučiama, pasiekiama.
Tad tereikia pasakyti, kad jei sulaukėte dešimties, tai sulauksite ir šimto. Tuomet mūsų nebus, bet meilė dainai ir draugystei – išliks amžiams, kaip ir „Kanklių” kolektyvas, kuris yra jaunimui pavyzdys.
