Lipa Petras ir kiti septyniasdešimtmečiai į Birštono kalną Vienkiemio link ir Dievo per kleboną duotą valdžią keikia. Lyg ir gerai asfaltuotas kelias, lyg ir palinkusiais medžiais lempos šviečia. Lyg ir dviračių stovai paruošti. Kam čia tie dviračiai, jei paprasčiausiai prisėsti iš Norfos su krepšiais einant norisi? O kur, jeigu apie suoliukus net nepagalvota. Dūsta senukai ir vėl valdžią keikia, kad čia nevaikšto, kad nieko nemato, kad akli senoliams.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė: „Nevaikšto ir nevaikščios. Argi nematai ir negirdi, kad valdžia prieš artėjančius mero rinkimus tik virtualiai vaikšto veidarodžių takais (facebook), kitų darbus sau priskirdama kaip nuopelnus? O jų pagrindinis kalnas – valdžios didybės kalnas. Netrukdyk, Petrai, jų garbės troškulio šokiui.“
