Krašto istorija
Nauji faktai Birštono istorijoje. Garsusis caro generolas, norėjęs valdyti Birštoną
Birštono muziejaus fondų pageltusioje nuotraukoje matome kurorto savininkę (1906-1922 m.) Lietuvos rusę Lidiją Miller. Ši moteris, gimusi apie 1870 m., buvo ištekėjusi du kartus: už lenko Kochanovskio ir už Prancūzijos piliečio Arnoldi. Tad dažnai dokumentuose sutinkame skirtingas jos pavardes, nors tai tas pats asmuo. 20 a. pradžios periodinė spauda, pasisakydama prieš krašto sulenkėjimą, neretai bandė […]
Skaityti daugiau
Svarbūs Birštono krašto istorijos dokumentai Stakliškių parapijos archyve (II)
Ypatingai svarbūs krašto istorijai parapijiečių sąrašai (status animarum). Jie buvo surašomi metų pabaigoje, kalėdojimo metu. Iš jų susidarome gan apčiuopiamą vaizdą apie šeimų sudėtį, socialinę padėtį, žmonių migraciją tiek parapijos, tiek viso regiono mastu, prasidedančios emigracijos požymius. 1885 ir 1886 metų Nemajūnų parapijiečių sąrašai, esantys Stakliškių parapijos archyve, taip pat byloja apie dvarininkus, valdžiusius dvarus, […]
Skaityti daugiau
Svarbūs Nemajūnų parapijos istoriniai dokumentai Stakliškių parapijos archyve (I)
Lokalinės istorijos tyrinėjimai, papildantys muziejų ekspozicijas ir parodas, neįmanomi be parapijų dokumentų tyrinėjimo. Jie dažniausiai parašyti lotynų, lenkų ir ikirevoliucine rusų kalba. Ne visi jie dėl pasitikėjimo tarp valstybės ir dvasininkijos stygiaus patenka į valstybinius archyvus, po truputį dūlėja ir į tyrinėtojų rankas nepakliūva. Vyskupijos, tarp jų ir Kaišiadorių, neturi lėšų ir specialistų tiek vyskupijos, […]
Skaityti daugiau
Birštono architektūrinio paveldo objektai. Birštono muziejaus pastatui – 81 metai
47-aisiais Birštono muziejaus veiklos metais jau turime muziejaus pastato dokumentus, žinome jo statybos detales. Lietuvos centriniame valstybės archyve suradome mums brangaus statinio dokumentus. Stakliškių girininkas, gyvenęs Jiezne, Antanas Katelė 1931 m. rugpjūtyje ir 1932 m. gegužyje įsigijo Birštone žemės sklypus. 1932 m. gegužės 5 d. Alytaus apskrities statybos komisijai jis pateikė prašymą „Statyti naują medinį […]
Skaityti daugiau
Lengvi Naujųjų Meto ryto pasiskaitymai. 1931 m. meilės drama Birštone
Birštone, po 1928 metų rugsėjo 16 d. Vytauto kalne įvykusio prelato K. Olšausko meilužės S. Ustjanauskienės paslaptingo pasmaugimo, po dviejų metų, 1931 m. vasarą ištiko nauja drama. Ją aprašė 1931 m. Marijampolės dienraštis „Suvalkietis“: „Birštone, Algirdo g.11 (Vaškevičiaus viloje), nelabai seniai apsigyveno, jauna ir į ligonę nepanaši ponia Vėžienė, Utenos – Zarasų apskrities akcizo revizoriaus […]
Skaityti daugiau
Birštono kurorto istorijos garbės kodas: gydytojai. Daktaras Jonas Naginevičius
2014–aisiais sukanka 90 metų, kada kurorto veikla vėl įgavo pagreitį, perėmus jį „Raudonajam kryžiui“. Kiekvieną savo darbo dieną mes, muziejininkai, skubame surasti mūsų garbiuosius 20 a. 7 – 9 dešimtmečių gydytojus, juos išklausyti, jų prisiminimus užfiksuoti. Daktarą Joną Naginevičių, atidavusį kurortui 30 metų (1962 – 1991), suradome Kaune, Šilainiuose. Duris atidarė guvus, lieknas 92 metų […]
Skaityti daugiau
Profesoriaus Elijošiaus Nonio – Nonevičiaus atmintis kraštotyrininko Prano Juozapavičiaus kūrybiniame palikime
Minėdami garsaus veterinaro, mokslininko ir visuomenės veikėjo, doro piliečio Elijošiaus Nonevičiaus 150 gimimo metines, negalime neprisiminti kraštotyrininko, tiek daug savo veikla davusio mūsų kraštui, regionui ir Kaunui. Tai Pranas Juozapavičius (1917 – 1988), savo darbe dar prieš 30 metų, 1983–siais, labai profesionaliai atskleidęs E. Nonevičiaus asmenybę ir jo veiklą. Juk ir dabar, šiandien, naudojamės jo […]
Skaityti daugiauLietuviškos aviacijos pradžia prie Jiezno
Lietuvos kariuomenei – 95 1919 m. vasario 9 dieną Jiezne ir Liciškėnų kaime įsitvirtino bolševikų Pskovo 7-osios divizijos kariai. Advokatės L. Radzvickienės nuotraukoje matome, kaip atrodė to meto „pasaulinės revoliucijos nešėjai“. Po dviejų permainingų mūšių vasario 13 d. vietinių ir suvalkiečių savanorių pastangomis, su nemaža vokiečių artilerijos pagalba, bolševikai iš Jiezno buvo išvyti. Jų nuostoliai […]
Skaityti daugiauBirštoniškio Antano Žuko akistata su Antanu Sniečkumi
Tremtinio Leono Vilučio atsiminimuose „Likimo mozaika“ konclageryje, tundroje buvęs leitenantas A. Žukas pasakoja įdomų atsitikimą. 1940 m. vadovybės įsakymu jam teko vesti pulką kareivių į mitingą. Orkestrui užgrojus Internacionalą, minia civilių žmonių iškėlė kumščius. Jis nesuprato, ką reiškia tokiai muzikai grojant iškelti kumščiai. Pamanė, kad miesto valkatos grasina jam ir jo vedamai kariuomenei, tad išsitraukė […]
Skaityti daugiau
Birštono gimnazijos istorijos puslapiai A. Kabašinsko viloje
Iš Birštono muziejaus fondų Pažvelgėme į Birštono gimnazijos tinklapį, atkreipėme dėmesį, kad jame šalia pateikiamos informacijos nėra nuotraukų apie mokyklos funkcionavimą A. Kabašinsko viloje 1949-1960 m. A. Kabašinsko vila, pastatyta tarpukaryje, buvo žinoma, kaip Lietuvos kariuomenės poilsio ir gydymosi vila. Sovietams atėjus į Lietuvą, ji buvo nusavinta. Talkindami gimnazijai, muziejaus fonduose šalia nuotraukų suradome ir […]
Skaityti daugiau
Sugrįžimas į praeitį, reikalingas dabarčiai… Paradigma sovietica
„Draugai, tegyvuoja Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos metinės. Tegyvuoja taika, šalin imperializmą. Valio! Valio! Valio!“ Tokiais šūksniais didieji vienintelės partijos pranašai šaltomis ir žvarbiomis lapkričio dienomis dar prieš 27-erius metus kvietė ištikimybės žygiui. Mes lūkuriuodavome, kartais kokioje nors „bromoje“ ugninio vandens paragavę susišildavome, o jau tada, pusiau linksmi, praeidavome eisenoje. Šilkai ir vėliavos ir tas purpurinis […]
Skaityti daugiau
Birštono lazdos (II)
Lazdos buvo ruošiamos pardavimui, tad Vincas Laukevičius savo prisiminimuose nemažai apie tai rašė: „Mūsų rinka buvo tokia: susiėmę į glėbį pundelį lazdelių, reklamuodavome bei siūlydavome susirinkusiems vasarotojams savo prekes. Išvaikščiodavome visus parko takelius, kur tik matydavosi susirinkusių vasarotojų, besiklausančių kariško pučiamųjų orkestro muzikos. Kiekvieną vakarą, kai 17 val. užgrodavo orkestras, visi poilsiautojai, kur jie bebūtų, […]
Skaityti daugiau
Prienų tiltas 1946 – 1950 m.
1946 m. birželio 24 dieną marionetinės LTSR vyriausybės sprendimu iš Marijampolės apskrities Balbieriškio, Prienų, Šilavoto valsčių, Prienų miesto, Alytaus apskrities Birštono, Jiezno, Stakliškių valsčių ir Kauno apskrities Pakuonio valsčiaus buvo sudaryta Prienų apskritis. Ji funkcionavo iki 1950 birželio 20 d., kada apskritis buvo pertvarkyta į Prienų ir Jiezno rajonus, mažytė buvusios Pakaunės teritorijos dalis atiteko […]
Skaityti daugiau
Birštono lazdos
Turbūt nėra Birštone žmogaus, kuris nežinotų Vinco Laukevičiaus vardo. Tai ne tik Birštono krašto, bet ir viso regiono (rašė apie įvykius Jiezne, Prienuose, Alytuje ir kt. – V. K.) „20-ojo amžiaus enciklopedija“. V. Laukevičius gimė 1912 m., ilgą laiką Birštone dirbo paštininku, buvo tvirtų patriotinių nuostatų, aktyvus jaunalietuvis, sporto klubo „Šarūnas“ organizatorius. 1946 m. su […]
Skaityti daugiau
Prienų tilto atsiminimai 1943 – 1945 m.
Žvelgiame į įdomias kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukas.Vienoje jų yra nusifotografavę Prienų savisaugininkai (pagalbiniai policininkai) 1943 m. Prienuose jų tuomet buvo iš viso 241, tai kartu buvo ir mokomasis dalinys – jie atliko tarnybą ir kartu mokėsi. Jų tikslas buvo saugoti tiltą ir kautis su apylinkėse pasirodančiais sovietų diversantais, taip vadinamaisiais tarybiniais partizanais, kuriems vadovavo buvęs […]
Skaityti daugiau
Sąjūdžiui Birštone – 25. Prisiminimai apie mūsų jaunystę…
Birštono muziejus (Vytauto g. 9) spalio 16 d. (trečiadienį) 15 valandą kviečia prisiminti taip svarbius tautinio išsivadavimo kovos momentus, mūsų vienybę, mūsų drąsą, pilietiškumą ir dar didesnę žmogiškąją atsakomybę. Renginyje kviečiami dalyvauti tiek visi mūsų piliečiai, nežiūrint dabartinės politinės priklausomybės, nes jie buvo Sąjūdžio lemiamoji jėga, tiek iniciatyvinės grupės nariai, nes jie buvo mūsų protas. […]
Skaityti daugiau