Krašto istorija
Profesoriaus Elijošiaus Nonio – Nonevičiaus atmintis kraštotyrininko Prano Juozapavičiaus kūrybiniame palikime
Minėdami garsaus veterinaro, mokslininko ir visuomenės veikėjo, doro piliečio Elijošiaus Nonevičiaus 150 gimimo metines, negalime neprisiminti kraštotyrininko, tiek daug savo veikla davusio mūsų kraštui, regionui ir Kaunui. Tai Pranas Juozapavičius (1917 – 1988), savo darbe dar prieš 30 metų, 1983–siais, labai profesionaliai atskleidęs E. Nonevičiaus asmenybę ir jo veiklą. Juk ir dabar, šiandien, naudojamės jo […]
Skaityti daugiauLietuviškos aviacijos pradžia prie Jiezno
Lietuvos kariuomenei – 95 1919 m. vasario 9 dieną Jiezne ir Liciškėnų kaime įsitvirtino bolševikų Pskovo 7-osios divizijos kariai. Advokatės L. Radzvickienės nuotraukoje matome, kaip atrodė to meto „pasaulinės revoliucijos nešėjai“. Po dviejų permainingų mūšių vasario 13 d. vietinių ir suvalkiečių savanorių pastangomis, su nemaža vokiečių artilerijos pagalba, bolševikai iš Jiezno buvo išvyti. Jų nuostoliai […]
Skaityti daugiauBirštoniškio Antano Žuko akistata su Antanu Sniečkumi
Tremtinio Leono Vilučio atsiminimuose „Likimo mozaika“ konclageryje, tundroje buvęs leitenantas A. Žukas pasakoja įdomų atsitikimą. 1940 m. vadovybės įsakymu jam teko vesti pulką kareivių į mitingą. Orkestrui užgrojus Internacionalą, minia civilių žmonių iškėlė kumščius. Jis nesuprato, ką reiškia tokiai muzikai grojant iškelti kumščiai. Pamanė, kad miesto valkatos grasina jam ir jo vedamai kariuomenei, tad išsitraukė […]
Skaityti daugiau
Birštono gimnazijos istorijos puslapiai A. Kabašinsko viloje
Iš Birštono muziejaus fondų Pažvelgėme į Birštono gimnazijos tinklapį, atkreipėme dėmesį, kad jame šalia pateikiamos informacijos nėra nuotraukų apie mokyklos funkcionavimą A. Kabašinsko viloje 1949-1960 m. A. Kabašinsko vila, pastatyta tarpukaryje, buvo žinoma, kaip Lietuvos kariuomenės poilsio ir gydymosi vila. Sovietams atėjus į Lietuvą, ji buvo nusavinta. Talkindami gimnazijai, muziejaus fonduose šalia nuotraukų suradome ir […]
Skaityti daugiau
Sugrįžimas į praeitį, reikalingas dabarčiai… Paradigma sovietica
„Draugai, tegyvuoja Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos metinės. Tegyvuoja taika, šalin imperializmą. Valio! Valio! Valio!“ Tokiais šūksniais didieji vienintelės partijos pranašai šaltomis ir žvarbiomis lapkričio dienomis dar prieš 27-erius metus kvietė ištikimybės žygiui. Mes lūkuriuodavome, kartais kokioje nors „bromoje“ ugninio vandens paragavę susišildavome, o jau tada, pusiau linksmi, praeidavome eisenoje. Šilkai ir vėliavos ir tas purpurinis […]
Skaityti daugiau
Birštono lazdos (II)
Lazdos buvo ruošiamos pardavimui, tad Vincas Laukevičius savo prisiminimuose nemažai apie tai rašė: „Mūsų rinka buvo tokia: susiėmę į glėbį pundelį lazdelių, reklamuodavome bei siūlydavome susirinkusiems vasarotojams savo prekes. Išvaikščiodavome visus parko takelius, kur tik matydavosi susirinkusių vasarotojų, besiklausančių kariško pučiamųjų orkestro muzikos. Kiekvieną vakarą, kai 17 val. užgrodavo orkestras, visi poilsiautojai, kur jie bebūtų, […]
Skaityti daugiau
Prienų tiltas 1946 – 1950 m.
1946 m. birželio 24 dieną marionetinės LTSR vyriausybės sprendimu iš Marijampolės apskrities Balbieriškio, Prienų, Šilavoto valsčių, Prienų miesto, Alytaus apskrities Birštono, Jiezno, Stakliškių valsčių ir Kauno apskrities Pakuonio valsčiaus buvo sudaryta Prienų apskritis. Ji funkcionavo iki 1950 birželio 20 d., kada apskritis buvo pertvarkyta į Prienų ir Jiezno rajonus, mažytė buvusios Pakaunės teritorijos dalis atiteko […]
Skaityti daugiau
Birštono lazdos
Turbūt nėra Birštone žmogaus, kuris nežinotų Vinco Laukevičiaus vardo. Tai ne tik Birštono krašto, bet ir viso regiono (rašė apie įvykius Jiezne, Prienuose, Alytuje ir kt. – V. K.) „20-ojo amžiaus enciklopedija“. V. Laukevičius gimė 1912 m., ilgą laiką Birštone dirbo paštininku, buvo tvirtų patriotinių nuostatų, aktyvus jaunalietuvis, sporto klubo „Šarūnas“ organizatorius. 1946 m. su […]
Skaityti daugiau
Prienų tilto atsiminimai 1943 – 1945 m.
Žvelgiame į įdomias kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukas.Vienoje jų yra nusifotografavę Prienų savisaugininkai (pagalbiniai policininkai) 1943 m. Prienuose jų tuomet buvo iš viso 241, tai kartu buvo ir mokomasis dalinys – jie atliko tarnybą ir kartu mokėsi. Jų tikslas buvo saugoti tiltą ir kautis su apylinkėse pasirodančiais sovietų diversantais, taip vadinamaisiais tarybiniais partizanais, kuriems vadovavo buvęs […]
Skaityti daugiau
Sąjūdžiui Birštone – 25. Prisiminimai apie mūsų jaunystę…
Birštono muziejus (Vytauto g. 9) spalio 16 d. (trečiadienį) 15 valandą kviečia prisiminti taip svarbius tautinio išsivadavimo kovos momentus, mūsų vienybę, mūsų drąsą, pilietiškumą ir dar didesnę žmogiškąją atsakomybę. Renginyje kviečiami dalyvauti tiek visi mūsų piliečiai, nežiūrint dabartinės politinės priklausomybės, nes jie buvo Sąjūdžio lemiamoji jėga, tiek iniciatyvinės grupės nariai, nes jie buvo mūsų protas. […]
Skaityti daugiau
Birštono kurhauzas (kurorto svetainė) 1926 – 1931 m. laikotarpiu
Birštono kurorto svetainės vystymasis į pramogų centrą minimuoju laikotarpiu buvo lėtokas ir sudėtingas. Tai parodo to meto įvairūs dokumentai. Tai paryškina ir kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukos, apibūdinančios statinio būseną 1926 – 1931 metais. 1928 m. „Raudonojo Kryžiaus“ komisijai vertinant kurorto svetainę, ataskaitoje buvo rašoma: „Bufeto ir kurhauzo salės, namas. 1) salės išvaizda bloga, grindys nedažytos, […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. Justas Paleckis – istorijos proceso mėsmalėje
Birštono muziejaus fonduose suradome nemažai Justo Paleckio, aplankiusio Birštono muziejų 1967 metais, nuotraukų. Demokratinėje visuomenėje negali būti tabu įvairių istorijos spalvų atskleidimui. Justas Paleckis (1899 – 1980) – prieštaringa asmenybė, koloboravimo sovietams, Lietuvos valstybės griovimo simbolis. Tarpukariu, būdamas opozicijoje autokratiniam Smetonos režimui, jis jau nuo 1930 m. buvo SSSR ambasados informatoriumi. Sovietams okupavus Lietuvą, jis […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 10. Birštonas – TSRS turistų traukos vieta
„Ne Paryžius, ne Niujorkas, O tik Birštonas čionai. Daug keliavęs, sužinojęs, Tu čia jausiesi ramiai.[…]“ (Rita Dadurkaitė „Eilėraštis reklaminiam bukletui“, Manasis Birštonas, 1999) 120-ųjų kurorto įkūrimo metinių proga 1966-aisiais Birštonas gavo respublikinio pavaldumo teises. Ši dovana suteikė stimulą miestui augti ir gražėti, traukti į sanatorijas ir poilsio namus vis daugiau žmonių. Į Birštoną atvykdavo ne […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono kurhauzo (kurorto svetainės) istorijos. Garbūs svečiai
1910 m. birželio 28 dieną visas Birštonas, pilnas poilsiautojų, buvo tarsi karinėje parengtyje. Kurortas tvarkėsi ir puošėsi, garsiai skambėjo orkestro grojamos rusų romansų melodijos. Buvo ruošiamasi sutikti Vilniaus gubernatorių (1906 – 1912) Dmitrijų Liubimovą (1876 – 1942). Jis atvyko į Birštoną minėtos dienos vakare, apie 22 valandą. Kitą dieną jam kurhauze buvo surengti iškilmingi pietūs, […]
Skaityti daugiau
Tarp dviejų slibinų. Prienų tiltas 1939 – 1941 metais
Palyginti ramų Lietuvos visuomenės, Birštono ir Prienų regiono gyvenimą aptemdė II –ojo pasaulinio karo pradžia. 1939 m. spalyje Birštone jau buvo apie 3000 lenkų internuotojų karių ir karininkų. Prieniečiai tuo metu palydėjo į naują dislokavimo vietą Eišiškėse Kęstutėnus: „Kaip neverkti ir nepergyventi?[…] Juk daugiau neteks matyti tokių mielų mūsų lietuviškų kareivėlių, nes jau žinoma, kad […]
Skaityti daugiau
Kurorto istorijos puslapiai. 9. Moksliniai tyrimai Birštono kurorte
„[…]Birštonas garsus šaltiniais, Kiek stebuklų toj versmėj! O ir vardas miesto slypi Paslaptingoj jų gelmėj. […]“ (Vakarė Aleksandravičiūtė „Praeities aidai“, Manasis Birštonas, 1999) Praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje kartu su kurortų augimu, sveikatinimosi procedūrų plėtra, vyksta ir mokslinis kurortinių faktorių veikimo tyrimas. Tam tikslui 1967 metais Vilniuje įsteigiama Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija (KMTL), jos filialai atsiranda […]
Skaityti daugiau