„Kas neišvyko į kurortą
Taisyt sveikatos, leisti laiko, –
Tas nusipirko šnapso kvortą,
Kaune išgėrė ir pasveiko…“ (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė)
Birštono kurortas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje jau tapo ne tik sveikatinimosi, bet ir poilsio, pramogų vieta miesto, daugiausiai Kauno, žmonėms. Čia jie atvykdavo savaitgaliais pasižmonėti, pasiklausyti koncertų, pašokti. Tam tikslui atsirado autobuso maršrutas, nors, aišku, buvo ir tokių, kurie galėjo atvažiuoti į Birštoną nuosavais automobiliais.
Kaip pasakoja istorikas V. Kuzmickas, 1905 m. Birštone kilo gaisras, sudegė daug vasarnamių. Kurorto savininkai Kvintos miestelį pardavė Miller – Kochanovskai. Ji tvarkė kurortą, įkūrė biurus Kaune ir Peterburge. Po Pirmojo pasaulinio karo Birštone vėl nuosmukis. Miller – Kochanovska pradėjo pardavinėti kurortą, tuo metu iškilo ir sustiprėjo Druskininkai, amžinasis Birštono konkurentas.
1922 – 1933 m. Birštone yra atkuriamasis laikotarpis, normalizuojasi miesto gyvenimas, kurorto veikla. Tačiau dar daug pastatų apleista, vieni jų griaunami, kiti tvarkomi, pritaikomi svečių poreikiams. 1927 m. Birštone pradedamas taikyti gydymas purvu, dr. J. Venckūnas aprašo jo savybes, nors dar XIX a. gydytojas P. Radeckis kalbėjo apie galimybes pritaikyti purvą ligonių gydymui. Apie gydomąsias purvo savybes žinios į Lietuvą atėjo iš Vakarų Europos, tad, lygiuojantis į ten veikiančias sanatorijas, šios procedūros imtos taikyti ir mūsų šalies kurortuose. 1928 m. purvą į Birštoną vežė iš Paprienės, o jo gydykla buvo šalia „Tulpės“ sanatorijos. Atvežtas purvas buvo džiovinamas pusę metų, vėliau apliejamas karštu mineraliniu vandeniu. Procedūroms jį pildavo į medines vonias.
Kurorte tuo metu veikė 3 šaltiniai, kurie buvo apdengti 1928 m. XIX a. pabaigoje Birštono kurorto klientais tapo valdininkai iš Suvalkų gubernijos, juos traukia dar gyvos ATR laikų tradicijos ir dvasia. Tiesa, kurortas veikdavo tik šiltaisiais metų mėnesiais. 1929 m., padidėjus klientų skaičiui, pastebėtas poreikis plėsti infrastruktūrą, paslaugas. To imasi Balys Matulionis – naujasis kurorto gydytojas, reformatorius. Jo dėka pastatyti nauji pastatai, atitinkantys tuometinį komforto lygį. Nuo 1933 m. prasideda Birštono augimas, kaita į gera. 1939 m. pastatyta „Raudonoji tulpė“, įrengtas centrinis šildymas, o gydyklos ėmė veikti ištisus metus. Birštonas vijosi europinio lygio kurortus.
Bus daugiau
Silvija Navickienė
