2024-aisiais bus jau 44 metai, kai jaukiame kurortiniame Birštono miestelyje vyks tradicinis, seniausias Lietuvoje tarptautinis džiazo festivalis ,,Birštonas“. Nuo 1980-ųjų kas dvejus metus (išskyrus 2020 m. dėl pandemijos) čia skambantis džiazas jau senokai šiam kurortui pelnė Lietuvos džiazo Mekos vardą. Juk čia iš visos Lietuvos, ir ne tik iš jos, traukia džiazo „piligrimai“. 2,9 tūkstančio gyventojų teturinčiame miestelyje kartą per 2 metus džiazo klausosi bemaž tiek pat – 3 tūkstančiai džiazo klausytojų! Tad šio festivalio radijo ir TV įrašai yra bene išsamiausias Lietuvos džiazo istorijos dokumentas. Džiazo forumas Birštone ilgainiui davė impulsą vilniečiams, kauniečiams bei klaipėdiečiams panašius renginius organizuoti ir savo miestuose.
Birštono džiazo festivalis ne tik seniausias, bet ir demokratiškiausias Lietuvos džiazo forumas, pristatantis pačius įvairiausius Lietuvos džiazo aspektus, žanrų krypčių ir stilių įvairovę: nuo diksilendų iki šiandieninio džiazo eksperimentinių, novatoriškų ieškojimų. Talpi ir jo programa – tikras džiazo maratonas, paprastai per 3 savaitgalio dienas pristatanti apie 20 kolektyvų. Didžiausią festivalio programos dalį sudaro Lietuvos džiazo muzikantai, tad Birštono festivalis tarsi veidrodis atspindi Lietuvos džiazo veidą – čia groja ir debiutuojantys, ir jau tarptautinio pripažinimo pasiekę muzikantai, kuriems kadaise Birštono scena tapo tramplinu į didžiąsias, tarptautines džiazo scenas. Birštono džiazo festivalio scena atvira ne tik brandiems, garsiems šalies džiazmenams, bet ir jauniems debiutuojantiems muzikantams.
Birštono džiazo festivalis išsiskiria savuoju Grand Prix, savotišku Lietuvos džiazo „Oskaru“, suteikiamu už svariausią indėlį į Lietuvos džiazą. Jau 21 garsių Lietuvos dailininkų sukurtas Grand Prix turi savo šeimininkus, 2024 m. labiausiai Lietuvos džiazui nusipelniusiam džiazmenui bus įteiktas 22-asis.Nuo paties pirmojo Birštono džiazo festivalio jame groja ir kitų šalių džiazo kūrėjai, tad turime progą įvertinti Lietuvos džiazmenus tarptautiniame kontekste.
Išskirtiniu renginio bruožu yra ir rengėjų nuostata – „scena skirta menui“, todėl čia neperskaitysite rėmėjų vardų (tam skirtos kitos erdvės), o scenoje esanti scenografija yra unikalus meno kūrinys, kuriantis erdvę čia skambančiam džiazui, o kartais net suteikiantis papildomų kūrybinių impulsų. Nuo pirmojo festivalio jo atributiką kuria dailininkas R. Kepežinskas, metai iš metų festivalio ženkle išradingai eksploatuojantis muzikos instrumentų temą. O atvykusius klausyti džiazo tradiciškai pasitinka foto paroda.
Birštono festivalis turi tarptautinį rezonansą – jis žinomas Europoje, į jį suvažiuoja kitų festivalių rengėjai, prodiuseriai, menedžeriai, kitų šalių džiazo kritikai ir žurnalistai. Festivalį nuolat filmuoja bei įrašinėja Lietuvos televizija ir radijas, tokiu būdu dokumentuodama Lietuvos džiazo istoriją.
