Žurnalo „Veidas“ publikacijoje diskutuojama apie „Lietuvos pažangos strategijos 2030 m.“ aspektus. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis ir urbanistas doc. Mindaugas Pakalnis teigia, kad „miesto ir rajono ateitis tiesiogiai priklauso nuo vietos bendruomenės sąmoningumo ir lyderio vizionieriškumo. Tik lyderis, suvokiantis, kuo gali išsiskirti jo vadovaujama savivaldybė ir kaip pritraukti investicijų bei sukurti darbo vietų, gali padaryti miestą ar rajoną patrauklų“.
Architektas Audrys Karalius priduria, kad panašiai, kaip merdinčius Druskininkus prikėlė R. Malinauskas, Birštoną gaivina Nijolė Dirginčienė. Todėl jis įsitikinęs, kad „regionus gaivinti būtina „taškiniu-akupunktūriniu metodu“: surasti stipriąsias puses ir į jas investuoti. Vis dėlto architektas nėra tikras, ar net ir taip pavyktų atgaivinti visiškai visus buvusius kaimiškus rajonus ir miestelius. Tad mažų miestelių gyventojams ateityje teks važinėti į darbą kitame, didesniame mieste“.
„Veidas“ Lietuvos savivaldybes reitingavo pagal dvidešimt šešis parametrus. Į reitingą, be tradicinių kriterijų, buvo įtrauktas gyventojų vidutinis darbo užmokestis, vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą, socialinės rizikos šeimų, šildymo kompensacijų gavėjų ir pan. Kiekviena savivaldybė galėjo surinkti 200 taškų. Daugiausiai – 140,2 taško – surinko Vilnius, toliau rikiavosi Neringa ir Klaipėda (122,5 taško).
2012 m. savivaldybių reitinge Birštono savivaldybė yra 22-je vietoje iš 60 Lietuvos savivaldybių, surinkusi 78,1 taško. Palyginimui: Neringos savivaldybė yra antroje vietoje po Vilniaus (122,5 taško), Palangos m. savivaldybė – 9-je vietoje (90,3 taško), Druskininkų savivaldybė – 31-je vietoje (73, 37 taškai), Zarasų rajono savivaldybė – 58-je vietoje (55,9 taško).
Pagal gyventojų skaičių (Birštono sav. – 5044 gyventojų), minėtose savivaldybėse rodikliai išsidėstę taip: Neringoje – 3930 gyventojų, Palangoje – 17 001, Druskininkuose – 22 963, Zarasų raj. – 18 883 gyventojų.
Birštono savivaldybė pasižymėjo mažiausiu (iš minėtų savivaldybių) gyventojų skaičiaus pokyčiu – 1 proc. (5 tšk.). Biudžeto lėšos vienam gyventojui Birštono savivaldybėje buvo 966,3 Lt.( Neringoje – 3159,8 Lt., Palangoje – 1776,5 Lt., Druskininkuose – 939,8 Lt., Zarasų raj. – 911,3 Lt.).
Vidutinis darbo užmokestis Birštono savivaldybėje yra 1629 Lt. ( Neringoje – 2446 Lt., Palangoje – 1757 Lt., Druskininkuose – 1521 Lt., Zarasų raj. – 1385 Lt.).
ES paramos vienam gyventojui Birštono savivaldybėje tenka 4265,2 Lt. (Neringoje – 919,3 Lt., Palangoje – 1503,8 Lt., Druskininkuose – 5024,7 Lt., Zarasų raj. – 1428,6 Lt.).
Birštono savivaldybė pasižymi saugumu – nusikalstamumo lygis 100 tūkst. gyventojų yra 515,5 (Neringoje – 458, Palangoje – 1570,5, Druskininkuose – 1141, Zarasų raj. – 1090,9).
Šilumos kaina Birštono savivaldybėje yra 22,43 ct/kWh (Neringoje – 21,8 ct/kWh, Palangoje – 32, 02 ct/kWh, Druskininkuose – 33, 45 ct/kWh, Zarasų raj. – 27,01 ct/kWh).
Šaltinis: žurnalas „Veidas“, Nr. 38, 2012 m. Rugsėjo 17 d.
Birštono savivaldybės informacija
O kur informacija Prienų rajono savivaldybė ,,Veide”?