Birštono sakraliniame muziejuje priešvelykis – medinėje verandoje ant stalų išdėliotos elektrinės šildymo plytelės, burbuliuoja dubenėliuose šildomas vaškas. Stiklinaitėse sudėlioti pieštukai su adatėlėmis. Iki šv. Velykų muziejuje vaikai ir suaugusieji mokomi margučių marginimo subtilybių.
Iš Kauno Milikonių mokyklos atvykusiems į išvažiuojamąją etnopamoką moksleiviams dalijamos plastikinės prijuostės. Klegėdami suguža į verandą, susėda aplink stalą ir atidžiai klausosi muziejininkės Daivos Valatkienės pasakojimo apie lietuvių margučių marginimo tradicijas ir šv. Velykų šventes. Nekantrauja: kada pradėsime? Vaikiškuose pirštuose atsiranda pieštukai, adatėlės mirkomos į šiltą vašką, ant kiaušinių tepama velykinė fantazija: kam – fejerverkai, kam – taškeliai su vištos kojelėmis, o kam – vingiai su brūkšniukais. Daugelis vašku kiaušinius marginti mokosi pirmą kartą, todėl toks žaidimas – naujiena.
Antras margučių marginimo etapas – bėgti su kiaušiniais ir skubiai merkti į dažus. Jei norite spalvotų margučių, teks apsišarvoti kantrybe. Pirmiausia nuvaškuotas kiaušinis mirkomas šviesiausiuose dažuose, vėliau – tamsesniuose ir visai tamsiuose. Ant kito stalo verandoje išrikiuoti spalvoti stiklainiai, į kuriuos muziejininkė Jurgita Suchockienė šaukštu pamerkia kiekvieno kūrėjo kiaušinį į spalvą. Naudojami paprasčiausi kiaušinių dažai, mirkoma neilgai. Galvą iškiša geltonas kiaušinis. „Kokios spalvos kiaušinio nori?“ – klausia kiekvieno. „Geltono-Raudono-Žalio-Mėlyno“, – sako balseliai, kuriems leista rinktis.
Tokios edukacijos prieš Velykas, kai į Birštono sakralinį muziejų atvyksta mokiniai iš įvairių mokyklų, ne tik Birštono ar Prienų, rengiamos kasmet ir sulaukia nemažo būrio svečių. Vaikai yra laimingi, galėdami prisiliesti prie margučių marginimo tradicijų ir džiaugiasi numarginę sau spalvingą kiaušinį. Pabirę iš margučių verandos, jie pasklinda po Birštoną pasivaikščioti mažame, jaukiame lietuviškame kurorte.
Rima Naujokaitytė
