Birštono kurorto perėjimas „Raudonojo Kryžiaus“ žinion ir tai, kad Birštonas neturėjo savo valsčiaus, buvo du labai nesuderinami dalykai. Plečiantis kurortui, miestelyje gausėjo vagysčių ir apgavysčių. Birštonas priklausė Jiezno III policijos nuovadai, tad Birštono punkte buvo tik vienas policininkas. Jis fiksavo nusikaltimus ir pažeidimus, vykdė kvotas, tyrimus, bet galutiniai sprendimai buvo priimami Jiezne.
Nuo 1925 iki 1927 m. Birštono vyresniuoju policininku dirbo Jonas Jablonskas. Jis buvo gimęs Stakliškių valsčiaus Jaunonių kaime 1893 m., prieš tai tarnavo Butrimonyse (LCVA, f.394, ap.7, b.35, l.2). Jam ypač teko susidurti su birštoniškių buitinio pobūdžio skundais. Kiekvienas kiek labiau pasiturintis Birštono gyventojas stengėsi pasistatyti arba rekonstruoti turimus būsto pastatus, kad labiau patrauktų poilsiautojus. Tai dažnai sukeldavo kaimynų tarpusavio konkurenciją, pavydą.
1926 m. vasario pabaigoje pagal gautą iš Alytaus apskrities Statybos inspekcijos leidimą Vytauto gatvėje namą su virtuve pradėjo statyti Pranciška Jachimavičienė, turėjusi nemažai pažinčių tiek Alytuje, tiek Kaune, ir taip apeidavusi įstatyme numatytus reikalavimus. P. Jachimavičienės kaimynas vaistininkas Jonas Kurtinaitis parašė policijai skundą. Vaistininkas prašė, kad policija sustabdytų statybą, nes „jos statomas namas yra pusę metro nuo mano pliaciaus ir pusę metro nuo gatvės, kas neleista įstatymo, nes reikalaujama 8,5 m nuo mano pliaciaus ir 3 metrai nuo gatvės“ (LCVA, f.1567, ap.3, b.352, l.28). Be to, anot J. Kurtinaičio, tai dar blogai ir dėl nuolat prie jo namo susidarančio šešėlio. Policininkas J. Jablonskas, remdamasis šiuo skundu bei kaimynų Broniaus Kamarausko ir Juozo Šeškausko paliudijimais, sustabdė šią statybą. Tačiau tik kelioms dienoms, nes P. Jachimavičienė Alytuje gavo naują leidimą statybai, nors planas buvo ir netobulas.
Nuotraukoje matome vaistininką Joną Kurtinaitį su žmona Hena Kurtinaitiene-Hofmanaite, su dukromis Helga ir Aldona.
1928 m. Birštono vyresniuoju policininku dirbo Petras Uždavinys (nuotraukoje viršuje – antras iš kairės, šalia žmona, už jo – Teofilė Kamarauskaitė). P. Uždavinys labai nuoširdžiai dirbo, susilaukdavo vadovybės padėkų. Neretai jam tekdavo vykti į sodžius, kur pagausėjo arklių ir karvių bei smulkesnio turto vagysčių, jaunimo muštynių po vakaruškų.
Vagystės ir apiplėšimai
Vienas policininkas negalėjo garantuoti kurorto poilsiautojų saugumo. Birštono parke buvo nesaugu. Štai 1930 m. rugpjūtį, po parką vaikščiojant atvykusiai iš Prienų bravoro savininko Šachovo žmonai Donai, „pribėgo prie jos nepažįstamas asmuo apie 16-17 m. ir pagrobė iš jos 50 lt vertės ridikiulį, kuriame buvo 540 lt pinigais, du pailgi auksiniai auskarai su brilijanto akutėmis po 2 brilijantus kiekvienam, 800 lt vertės“ („Kriminalinės žinios policijai“, 1930, Nr.24, p.5). III policijos nuovados vadovybė ramino save tuo, kad tai atsitiko tik po 1930 m. gegužės 18 dieną įvykusio Latvijos policijos vadovų vizito į Birštoną, kuriame dalyvavo Lietuvos vidaus reikalų ministras Petras Aravičius bei kriminalinės policijos viršininkas Steponas Rusteika („Policija“, 1930, Nr.11, p.209).
1927 m. rugsėjo 15 dieną Birštono kurorto parke iš Prienų gyventojo Žemaičio Stasio buvo pavogtas „Naumen“ dviratis („Kriminalinės žinios policijai“, 1927, Nr.15, p.5). O tų pačių metų liepą buvo apiplėšta mums jau žinoma P. Jachimavičienė. Iš jos vasarnamio rūsio buvo pavogti čia gyvenusių poilsiautojų „Vladovskio Chaimo, Tajos Štembergienės, Chajos Kaganienės maisto produktai ir puodai 200 lt sumai“ („Kriminalinės žinios policijai“, 1927, Nr.14, p.3).
Vagystės kaimyniniame Nemajūnų valsčiuje
Valsčiaus centre Nemajūnuose buvo du policininkai. Darbo jiems netrūko. 1928 m. iš balandžio 6 į 7 d. iš Bučiūnų gyventojos Drenkuvienės Magdės „per išluptos kamaros langą buvo pavogta paltis lašinių 50 lt vertės ir skilandis 40 lt vertės“ (Ten pat, 1928, Nr.8, p.2). Tą pat mėnesį iš balandžio 19 į 20 d. iš Šilėnų kaimo gyventojo Žukausko Juozo buvo pavogta 10 pūdų žirnių (Ten pat, Nr.9, p.3). Iš rugsėjo 6 į 7 dieną iš Misiškių kaimo gyventojų Kaškonių buvo pavogta pora arklių (Ten pat, Nr.16, p.2).1929 m. iš sausio 4 į 5 dieną iš Šaltinėnų kaimo gyventojo Jono Marčiulionio buvo pavogta kumelaitė 150 lt vertės („Kriminalinės žinios policijai“, 1929, Nr.3, p.3). Nemajūnų ir Jiezno valsčiuose, visoje Alytaus apskrityje buvo paieškoma vagilė Bunevičiūtė Marcelė-Morta, Magdės dukra, gimusi Nemajūnuose (Ten pat, Nr.21, p.1). Informacijos, kad vagys būtų surasti, per 1,5 metų neturime.
Eismo įvykiai
Pilną eismo įvykių dinamiką parodo šie policijos suvestinių pranešimai: „1929 m. spalio 6 d., apie 9 val., važiuodamas iš Jiezno lengvasis automobilis Nr. 69 A, priklausantis Jiezno miestelio gyventojui pil. Stasiui Kvintai (Birštono kurorto savininko anūkui – V. K.), kurį valdė to pat miestelio gyv. Vincas Ogilba, ant Birštono plento suvažinėjo seną moterį, kuri be sąmonės nuvežta į apskrities ligoninę. Kvota vedama ir moters asmenybė aiškinama“ (LCVA, f.394, ap.15, b.201, l.206). „Pranešu, kad 1928 m. lapkričio 12 d. apie 18 val. ant Birštono plento prie Valatkų kaimo Jiezno valsčiaus iš miškelio nežinia kieno iššauta ir lėkdama kulka išmušė ėjusio iš Kauno į Jiezną autobuso, priklausiusio Jiezno miesto gyventojui Kaluževičiui Jonui, langą. Pravedus kvotą paaiškėjo, kad tai padaryta važiuojančių girtų vestuvininkų, kuriems per neatsargumą iššovus, kulka pataikė minėtam autobusui į langą. Važiavusieji keleiviai dėl to nenukentėjo“ (Ten pat, p.238). „Pranešu, kad rugpjūčio 14 dieną apie 9 val. Ryte Varėnos autobusu Nr. 25 einant iš Alytaus į Kauną prie Birštono patiko važiuojantį pora arklių Bučiūnų kaimo Nemajūnų valsčiaus gyventoją Daunoravičių Stasį, kurio arkliai pasibaidę ir nesuspėjus autobusui sustoti, pakliuvo po autobusu ir nulaužė abiem arkliams po pirmagalinę koją. Arkliai įvertinti 750 lt suma (kalba netaisyta – V. K.)“ (Ten pat, p.163).
Piktybinis padegimas
„Pranešu, kad 1928 m. iš lapkričio 16 į 17 dieną Pelekonių kaimo Jiezno valsčiaus gyventojui pil. Bartusevičiui Anasui sudegė kluonas su javais ir pašarais sumoje 400lt. Kluonas neapdraustas, padegė įtariamas Danilavičius Bernardas, gyv. Gelažūnų kaime, kvota vedama“ (Ten pat, p.240).
Antisemitizmo protrūkis Jiezne
1929 metai policininkui P. Uždaviniui įsiminė tuo, kad naktį, 4 val. ryto, iš Birštono jis turėjo skubiai vykti į Jiezną ir telegrafuoti Vidaus reikalų ministrui ir Alytaus apskrities viršininkui: „Iš š. m. rugpjūčio 31 dienos į rugsėjo 1 d. Jiezno ūkininkai išmušė žydų namuose langus, nuėmė žydiškus užrašus, pakeitė juos lietuviškais. Parašyti 4 atsišaukimai, nukreipti prieš žydus ir lenkus. Manome, kad tai vietos chuliganų darbas“ (LCVA, f.394, ap.15, p.154). Vidaus reikalų ministras P. Aravičius pareikalavo iš III Jiezno policijos nuovados, kad kaltininkai būtų nubausti ir byla perduota teismui. Kaltininkai nebuvo surasti.
Tokia buvo Birštono ir Nemajūnų, viso regiono, gyvensenos mozaika. Policijos darbuotojų krašte trūko, žmogiškų paklydimų spiralė tęsė savo juodą darbą…
Vytautas Kuzmickas,
Istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
