Nuo 1935 m. gegužės 21 d. dirbdamas Stakliškėse girininkas A. Katelė gyveno Būdų kaime. Jį buvę kaimynai lig šiol mena kaip darbštų ir labai draugišką žmogų. Būdamas III eilės girininku Antanas Katelė gaudavo 308 litų atlyginimą (LCVA, f.393, ap.1, b.480, p.22ap). Jo bičiulis Birštono I eilės girininkas Adomas Kabašinskas uždirbdavo 374 litus (Ten pat, p.18). Abu gaudavo mėnesį apmokamų atostogų. Antanui Katelei buvo skiriama kurui 15 kubinių metrų malkų, o bičiuliui Adomui Kabašinskui – 20 (Ten pat, p.141-147). Tik retkarčiais abiems girininkams buvo leidžiama pasišienauti gyvulių pašarui, tarp jų ir laikomiems arkliams, prižiūrimų girininkijų pievose.
Negrąžintos skolos istorija
Su girininku Antanu Katele dirbo šie eiguliai: Aleksas Jankauskas, Juozas Germanavičius, Jokūbas Andriulevičius, Jonas Noreika ir Aleksas Žuvininkas (Ten pat, p.49). Tuo metu Stakliškių girininkas, statydamasis vasarnamį, virtuvę ir sandėlius, turėjo daug finansinių problemų, o be to, laukė 1936 m. gegužės 30 d. Kaune, Kristaus prisikėlimo bažnyčioje (medinėje), įvyksianti santuoka su išrinktąja mylimąja Brone Mačiukaite ir vestuvės Laikinojoje sostinėje (LVIA, f.1107, ap.1, b.6, įrašas 11, p.68). Antanas Katelė pagal pasirašytą vekselį pasiskolino apie 2000 litų iš pasiturinčiai gyvenusio bičiulio eigulio Alekso Žuvininko. Niekas negalėjo pamanyti, kad užeis sovietai, bus nacionalizuotas vasarnamis, greit, 1943 m., nuo plaučių vėžio mirs ir pats Antanas Katelė. Aleksas Žuvininkas skolos vekselius užkasė kažkurioje sklypo vietoje, o vėliau gal užmiršo tą vietą ir „lobio“ nerado. Mirus tėvui, vekselių bandė ieškoti jo sūnus Vytautas Žuvininkas. Teko su juo bendrauti telefonu 2014 metais, žmogus jau neturėjo vilčių tuos vekselius surasti. Ši graudi ir kartu juokinga skolos istorija labai šauniai buvo Birštono muziejaus darbuotojų suvaidinta 2014 m. gegužės mėnesio muziejaus naktyje. Bronės Katelienės personažą gražiai perteikė muziejininkė Irma Kereišienė, girininko Antano Katelės – Prienų miškų urėdijos vyriausias miškininkas Tadas Zubavičius. Režisūra ir scenarijaus rašymas buvo patikėta šio straipsnio autoriui.
Antanas Katelė – patriotinėje Lietuvos šaulių sąjungoje
Būdamas tvirtų patriotinių nuostatų Antanas Katelė, jau dirbdamas Jiezno girininkijoje, 1928 m. rugsėjo 7 dieną įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą: „Šiuomi pareiškiu, kad noriu stoti į Lietuvos šaulių sąjungą rikiu ir pasižadu: a) išbūti bandymo stažą ne mažiau kaip trijų mėnesių, b) priimtas į narius ne vėliau kaip per metus įsigyti šaulišką uniformą, c) pasiduoti nustatytai šauliams drausmei, d) mokėti nario mokestį, e) lankyti būrio šaulių susirinkimus ir karo pamokas, f) išėjęs ar išbrauktas iš Lietuvos Šaulių Sąjungos narių pasižadu nedėvėti šauliškos uniformos ir dviejų savaičių laiku grąžinti būrio vadovybei ginklą, asmens liudijimą, šaulio ženklą ir visą kitą, kas priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungai. Jeigu nustatytu laiku Lietuvos Šaulių Sąjungai viso to kas reikia nesugrąžinsiu – pasižadu sumokėti pražudytojo daikto vertę ir Rinktinės valdybos nustatytą man pabaudą pinigais ligi 50 litų“ (LCVA, f.561, ap.1, b.382, p.561).
Būti šauliu reiškė didelę pilietinę atsakomybę. Po trijų išbandymo mėnesių Antanas tapo tikruoju Sąjungos nariu. Jis, kaip šaulys ir pilietis, buvo vertinamas vienareikšmiškai: „Blaivus, ramus, visuomenėje turi gerą vardą“ (LCVA, f.561, ap.17, b.118, p.81). Pasitaikydavo, kad apie kai kuriuos šaulius būta ir tokios nuomonės: „Mėgsta išgerti, visuomenė žiūri pašiepiančiai“, „Mėgėjas išgerti, neišlaiko paslapčių“, „Lenkuojantis, dažnai palaiko lenkų pusę“ (Ten pat, p.87-91).
Jiezno šaulių būrys
Jiezno šaulių būrį, kuriam priklausė Antanas Katelė, sudarė dar trylika narių. Tai: žemdirbys iš Sobuvos Aleksas Zavistanavičius, žemdirbys iš Mediniškių Juozas Bernatonis, žemdirbys iš Jiezno Bučinskas Jonas, jiezniškis batsiuvys Karolis Savickas, jieznietis prekybininkas Stasys Braga, Jiezno valsčiaus raštininkas Bolius Stepankevičius, jo brolis žemdirbys Jonas Stepankevičius, jiezniškis žemdirbys Motiejus Supranavičius, jiezniškis mokytojas Jonas Preskienis, sobuviškis mokytojas Bronius Urbanavičius, vargonininkas Vladas Vaičys, grikapėdiškis žemdirbys Aleksas Zablackas, žemdirbys iš Valiūniškių Vincas Česnavičius (Ten pat, p.46).
Jiezno šaulių būryje Antanas Katelė buvo metus. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių, bet po metų, 1929-aisiais, jis iš šio būrio išstojo ir įstojo į Stakliškių šaulių būrį, nors dirbo Jiezne. Galbūt, šaulių veikla Stakliškėse buvo aktyvesnė, nes jie vien 1930 m. surinko nemažai rėmėjų lėšų ir pasistatė šaulių namus. Kad ir kovinė Stakliškių šaulių parengtis buvo stipri, atskleidė ir 1932 m. lapkričio 27 dieną įvykę manevrai prie Verbyliškių, kuriuose aktyviai Stakliškių, Pikelionių, Jiezno šauliai (raudonieji) gynė Jiezno miestelį nuo mėlynųjų – Butrimonių, Punios, Birštono ir Nemajūnų šaulių („Suvalkietis“, 1932, nr.50(138), p.4).
Incidentas Birštone
Antano Katelės pilietinė šaulio pozicija atsiskleidė 1937 m. liepos 18 dieną. Tą dieną „Birštone šauliai suruošė viešą vakarą. Atėjęs į vakarą girtas Jonas Maslauskas, laikydamas rankoje atlenktą peilį, pradėjo užkabinėti vakaro dalyvius. Budėjęs tame vakare Birštono nuovados policininkas Mikas Uždavinys norėjo Maslauską pašalinti, bet šis nesidavė ir priešinosi. Matydamas tai vakaro dalyvis Antanas Katelė norėjo padėti policininkui Uždaviniui, bet Maslauskas tuo laiku smogė Katelei į ranką, lengvai ją sužalodamas. Tuo pat laiku antrą smūgį su peiliu Maslauskas smogė policininkui Uždaviniui, lengvai sužalodamas jam dešinę ranką ir perpjaudamas palaidinę“ („Policija“, 1937, nr.15, p.304). Šie abu vyrai, nežiūrėdami sužeidimų, padedami vakaro dalyvių chuliganą sulaikė ir išvežė jį į Jiezno policijos daboklę.
Straipsnyje panaudota Birštono fotografo Kazio Lazausko nuotrauka iš 2014 m. Birštono muziejaus nakties (https://www.facebook.com/media/set/?set=a.822592864436132.1073741833.299211006774323&type=3&uploaded=77).
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
