Birštono kurorto svetainės vystymasis į pramogų centrą minimuoju laikotarpiu buvo lėtokas ir sudėtingas. Tai parodo to meto įvairūs dokumentai. Tai paryškina ir kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukos, apibūdinančios statinio būseną 1926 – 1931 metais. 1928 m. „Raudonojo Kryžiaus“ komisijai vertinant kurorto svetainę, ataskaitoje buvo rašoma: „Bufeto ir kurhauzo salės, namas. 1) salės išvaizda bloga, grindys nedažytos, sienų popieriai seni ir nešvarūs; 2) bufeto patalpoje stogas kiauras, teka, labai žemos, įlinkusios lubos. Abiem patalpom reikalingas remontas. Už kurhauzo randasi du seni namai. Viename iš jų patalpintas paštas, užimąs 4 kambarius; pašto namas jau senas. Kitame atskirame, atremontuotame,taip pat sename name, gyvena vasarotojai“ (LCVA, f.380, ap.1, b.866, l.37 – 38).
To meto lietuviškoji spauda pastebėdavo palyginus menką kurorto svetainės kultūrinį foną ir siūlė savas alternatyvas. 1931 m. kovo 19 dienos „Lietuvos žiniose“ Nr. 63 (3558) buvo rašoma: „Simfonijos orchestro įsteigimas kompensuotų kai kuriuos kurorto trūkumus. Būtų tai puiki kurorto reklama ir ši naujienybė ne vienam, poilsyje ir gydymesi reikalinga“ („Lietuvos žinios“, 1931 m. kovo 19 d., nr. 63., p. 5). Anot straipsnio autoriaus, „ruošiamiems kurorto salėje šokiams nesulyginamai geriau tiktų švelnių stygų negu iškilmingas, triukšmingas dūdų orchestras“ (Ten pat). Žinome, kad vėlesniaisiais metais pučiamųjų orkestro instrumentų sudėtį buvo stengiamasi tobulinti, bet simfoninis orkestras nesusiformavo. Sunku pasakyti, gal tai Birštono svajonė ateičiai?
Ir iš utopijos kartais susiformuoja realybė. Labai įdomūs, verčiantys pamąstyti baigiamieji korespondencijos autoriaus, pasivadinusio „Birštono mėgėjas“ žodžiai: „Birštonas tiek yra pačios gamtos apdovanotas, kad jo eksploatavime reikia tik šiek tiek daugiau padėti sumaningumo ir darbštumo, ir jis gali tapti pasaulinio masto kurortu, kuris duotų iždui gražius pelnus, suteiktų publikai patogumo ir pakeltų apylinkės gyventojų gerbūvį“ ( Ten pat).
Paskutinėje Almanto Miliausko nuotraukoje – paskutinės kurhauzo darbuotojos 1943 metais. Tema su daugybe klaustukų, į kuriuos dar turėsime atsakyti artimiausiu metu…
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcionieriaus Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, ugdydami istorinę sąmonę ir kritišką, demokratinį požiūrį į dabarties dalykus.
