kvitrina.com
Kaip žinia, lietuvių valstiečių tradiciniai šventadieniniai drabužiai formavosi šimtmečius iki XIX a. vidurio, veikiami istorinių, ekonominių sąlygų, tradicijų ir papročių. Jie buvo siuvami iš namie austų audinių, nes fabrikiniai buvo gana brangūs ir jų buvo naudojama labai mažai. Parodoje galima pastebėti, jog rūbai išskirti penkiems etnografiniams kraštams – tai Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva.
Kiekvieno krašto rūbuose galima pamatyti detalių, atkeliavusių ir iš kaimyninių šalių. Tačiau lietuviškas vientisumas ir paveldas puikiai atspindi mūsų šalies originalumą.
Be to, drabužiuose galima įžvelgti ypatumų, būdingų tik tam tikram regionui. Aukštaičių rūbuose daug baltos spalvos. Tradicinis archajiškas moterų galvos apdangalas – baltas nuometas. Žemaičių apranga pasižymi sodriais spalvų deriniais, skarų gausa ir įvairumu.
Vienos seniausių – skersadryžės, austos ataudų ripsu ir dėvėtos XVIII a.–XIX a. I pusėje. Dzūkių drabužiai margesni nei kitose etnografinėse srityse. Kapsės ir zanavykės dabinosi spalvingomis kaišytinėmis prijuostėmis, o marškinius gausiai siuvinėjo baltais siūlais kiauraraščiu. Lietuvininkių drabužiams išskirtinumą teikia spalvotieji siuvinėjimai, rinktinės daugiaraštės juostos ir prie juosmens ryšimi delmonai.
