Birštono krašto istorijos lobiai ir paslaptys (II). Savivaldybininko Elijošiaus Nonevičiaus pamokos 1925 m. Nemajūnų valsčiaus Taryboje

Visi žinome Nemajūnuose gyvenusį ir čia kapinėse palaidotą žinomą veterinarą, bakteriologą, pirmąjį nepriklausomos Lietuvos veterinarijos departamento vadovą, Lietuvos universiteto  ekstraordinarinį profesorių, aktyvią asmenybę – kovotoją prieš carizmą, aktyvų nepriklausomą Lietuvos valstybės kūrėją Elijų Nonevičių. Apie jį yra rašęs kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius, apie tai rašė juo besirėmę tyrinėtojai.

Vis dėlto niekas iki šiol nėra atskleidęs E. Nonevičiaus, kaip savivaldybininko, veiklos. O ji gan pamokanti.

Kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukoje matome 1925 m. vasario 21 dieną po pirmojo posėdžio prie bažnyčios šventoriaus nusifotografavusius valsčiaus Tarybos narius. O jais tuomet buvo išrinkti šie asmenys: profesorius E. Nonevičius, Mikas Kavaliauskas, Adomas Radvila, Bernardas (protokole įrašytas Barnasiaus vardu – V. K.) Jaruševičius, Juozas Žiūkas, Kūbas Šlegus, Antanas Žitkus, Martynas Žeimys, Augustas Bačinskas, Mikas Juškevičius, Jonas Stankevičius.

Tarp 11 Tarybos narių yra dar trys asmenys. Jų tapatybę dar reikėtų patikslinti. Savotiška mįslė Nemajūnų žmonėms – vaikaičiams atpažinti savo senelius, o dar smalsesniems – ir patį  E. Nonevičių.

Rinkimai į valsčiaus Tarybą vyko pagal 1921 m. kovo 11 d. priimtą rinkimų įstatymą, kur 3 metams valsčiaus tarybą pagal partijų pateiktus sąrašus ne mažiau kaip iš 12 asmenų rinko „visų tautybių ir tautų Lietuvos piliečiai vyrai ir moterys, ne jaunesni 20 metų, turintys gyvenamąją vietą

ir tarnybą“ („Savivaldybių rinkimų įstatymas“, „Vyriausybės žinios“, 1921 m. balandžio 4 d., nr.62, p.553). Tarybos nariai iš savo tarpo išsirinkdavo Tarybos pirmininką ir pavaduotoją, kai kurias komisijas bei vykdomąją valdžią: viršaitį, jo padėjėją ir iždininką („Valsčiaus tarybos statutas“, „Vyriausybės žinios“, 1924 m. gruodžio 31 d., nr.177, p.2-3).

Nors profesorius Elijošius arba Elijas Nonevičius buvo užsiėmęs profesiniais dalykais ir moksline dėstomąja veikla, jis surado laiko savo žemiečiams, kurie jį išrinko. Dėl minėtų aplinkybių jis dalyvavo ne visuose Tarybos posėdžiuose, bet daugumoje. Štai 1925 m. vasario 21 dieną jis, kaip seniausias Tarybos narys, vadovavo pirmajam posėdžiui (LCVA, f.1567, ap.3, b.146, p.86-88). Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį į Tarybos narių etiketą ir savigarbą. Pasak jo, Tarybos narys B. Jaruševičius buvo neblaivus, „bet triukšmo jokio nekėlė“ (Ten pat, p.86ap). Jokūbas Šlegus priekaištavo kandidatui į viršaičius Juozui Revuckui dėl kažkada paskolintų ir jo vėliau grąžintų  pinigų. Mat, pastarasis nepateisinęs jo vilčių ir nesuteikęs kažkokios jo norėtos paslaugos (Ten pat, žr. iliustraciją)

Tarybos  pirmininku buvo išrinktas A. Radvila, pavaduotoju A. Žitkus. E. Nonevičius buvo išrinktas švietimo komisijos pirmininku (Ten pat, P. 87 ap.). Profesorius, būdamas demokratiškų pažiūrų, Nemajūnų Taryboje buvo labai reikalingas. Daugelis Tarybos narių savo pareigas suprato, kaip tarnavimą „sau, artimųjų ir draugų rateliui“. Valsčiaus viršaitis, apskrities viršininkui nurodžius ne vieną procedūrinį pažeidimą (apskrities viršininkui tvirtinimui pateiktas ne daugiausiai balsų gavęs kandidatas, nepaskirtas viršaičiui atlyginimas ir t.t.), buvo išrinktas tik balandžio 8 d. Juo tapo M. Žeimys (Ten pat, p.96-98). E. Nonevičių piktino, kad sunkiomis Lietuvai sąlygomis savivaldybininkai kėlė sau atlyginimus, o dėl karo pasekmių sunkioje būklėje atsidūrusius ir nesumokėjusius savivaldybei mokesčių nemajūniškius Tarybos nariai gąsdino policija.

Profesorius akcentavo, kad policijai pradėjus eiti valsčių valdybų pareigas, nereikės ir pačios valsčiaus valdžios: „prieš priimdami nutarimą valsčiaus  tarybos nariai privalėjo supažindinti su juo gyventojus ir jiems išsiųsti išrašus iš mokesčių knygų“ (Ten pat, p.120).

Bus daugiau

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.