Jau esame rašę apie 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto nulemtą Birštono savivaldos susikūrimą ir veiklą 1918-1919 m. 1918 m. gruodžio pabaigoje apylinkėse pasirodė Alytuje kuriamo pirmojo lietuviškojo pulko įgaliotiniai, kviečiantys stoti į savanorius. Greit ir iš Birštono apylinkių į Alytų paskutinėmis 1918 m. gruodžio dienomis riedėjo vežimai, pilni sausakimšai susigrūdusių krašto savanorių „tverti Lietuvą ir ginti ją nuo bolševikų“. Štai vardai ir pavardės pirmųjų krašto žmonių, stojusių ginti Lietuvos ( http://www.versme.lt/sav_a.htm ):
1) 1900 m. Panemunio kaime gimęs Jonas Juškevičius, Vyčio kryžiaus kavalierius. 1941 m. iš Kauno išvežtas į Sibirą;
2) Paverkniškis Jonas Knyšius (1897-1943), Vyčio kryžiaus kavalierius;
3) Jonas Dzenkavičius iš Bučiūnų kaimo (1900.12.14-1919.06.20);
4) Jokūbas Klimavičius iš Būčiūnų kaimo (1893-1931);
5) Šimas Mulerčikas iš Tauliukų kaimo (gimęs 1900 m., mirties data nežinoma);
6) Juozas Rizauskas iš Matiešonių (gimęs 1900 m., mirties data neaiški);
7) Antanas Stanionis iš Mišiškių (gimęs 1893 m., mirties data nežinoma);
8) Jonas Tamulynas iš Jundeliškių (gimęs1902 m., mirties data nežinoma);
9) Motiejus Tamulynas (gimęs 1900 m., mirties data nežinoma);
10) Juozas Veremiejus iš Jundeliškių (gimęs 1903 m., mirties data nežinoma);
11) Povilas Petrulionis, aktyvus tarpukario šaulys, 1941-1944 m. valsčiaus viršaitis (gimęs 1895 m., tiksli mirties data nežinoma);
12) Birštoniškis Juozas Tatlauskas (gimęs 1892 m., mirties data nežinoma).
Vyčio kryžiaus kavalierių Jono Juškevičiaus ir Jono Knyšiaus asmenybes yra aprašęs žinomas tyrinėtojas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Vilius Kavaliauskas daugiatomyje leidinyje „Lietuvos karžygiai“. Kitų savanorių gyvenimo ir kovų keliai nežinomi. Tad skubiai, neatidėliodami, tai turime padaryti mes, muziejininkai. O ir artėjantis Lietuvos valstybės šimtmetis tam įpareigoja. Kviečiame giminaičius, bendruomenių narius, turinčius kokios nors informacijos, atvykti į Birštono muziejų (Vytauto g. 9), pas vyr. fondų saugotoją, istoriką Vytautą Kuzmicką. Jų, o taip pat archyvinių dokumentų pagalba, atskleisime mūsų krašto savanorių asmenybes.
Antanas Balkevičius – pirmasis kovose už viešosios tvarkos palaikymą Lietuvoje žuvęs Birštono policininkas
Lietuvos centriniame valstybės archyve išsiaiškinome, kad 1919 m. gegužės 11 d. Birštono vyresnysis milicininkas (taip tuo metu buvo vadinami policininkai – V. K.) Antanas Balkevičius lydėjo vežime įsodintą ir virvėmis surištą plėšiką Banį Gelbūdą. Šis kelyje netoli Punios kažkaip išsilaisvino ir paslėptu peiliu nužudė jį lydėjusį milicininką (LCVA, f.394, ap.2, b12, l.47). Tai pirmoji policijos auka Nepriklausomoje Lietuvoje. A. Balkevičius buvo gimęs 1891 m. Balbieriškyje, tad čia ir bandysime surasti jo biografijos detales. Birštono policininkai tuo turi didžiuotis, tikime, kad ir dokumentai apie šį didvyrį papuoš jų patalpas.
Vasario 16-ąją prisiminkime šiuos mūsų krašto garbės vardus. Jie įrašė krauju Birštono vardą į Lietuvos istoriją.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
