Vasara vėl už lango. Neriame į saulėtas dienas, pievų žydėjimą, paukščių giesmes, pamiršdami pamokas, pažymius, kontrolinius, skubėdami džiaugtis neribojama laisve, šiluma ir grožiu. O kas iš mūsų niekada nesvajojo apie nakvynę su draugais, linksmus nuotykius ir keliones? Jau keletą metų „Mažųjų renginių vedėjų“ būrelį lankantys vaikai keliauja po Lietuvą ir dvejus metus iš eilės apsistoja toje pat „Pamiškio gryčioje“, kurioje juos svetingai pasitinka šeimininkai Edita ir Šarūnas bei jų linksmas šuo Benas, kuris vaikams padovanoja tiek puikių akimirkų ir juoko.
Mažieji renginių vedėjai mokslo metų eigoje turi daug rimtų darbų ir išbandymų: dalyvauja rudenėlio šventėje ir jos vedime, projekto „Atrask save kūryboje Kalėdų žingsniams aidint“ baigiamosios šventės, abiturientų Paskutinio skambučio, Mokslo metų užbaigimo švenčių vedime. Už tai gimnazija finansuoja kurą autobusui ir leidžia jiems keletą dienų keliauti bei ilsėtis. Žinoma, tėveliai skiria pinigėlių nakvynei ir maitinimui, tačiau vaikams tai – puiki galimybė dar labiau susidraugauti, kažko išmokti ir linksmai praleisti laiką.
Šiemet išbandėme audėjos amatą, klausėmės apie žolių gydomąsias savybes ir ragavome nuostabių kepinių bei kvepiančios žolelių arbatos Seredžiaus krašto muziejuje, kur mus pasitiko be galo mylinčios savo darbą, labai nuoširdžios ir šaunios moterys J. Mikalauskienė, M. Baršauskienė ir L. Filipsons. Sužinojome apie Seredžiaus įžymybes, aplankėme senąjį Pakarklės mišką, lydimi girininko A. Palecko, ir išgirdome, kokie pavojai jam kyla, kai valdo godumas ir savanaudiškumas, gėrėjomės senojo miško medžiais, samanomis, stebėjome, kaip augalija auga ten, kur jos nepalietė žmogaus ranka. Po kelionių maudėmės sodybos baseine ir valgėme nuostabų maistą, kurį mums ruošė svetinga šeimininkė. Teko ir patiems pabandyti ir pagaminti švilpikus, tradicinį lietuvišką patiekalą iš bulvių ir miltų. Buvo smagu stebėti miltuotus vaikų skruostelius ir girdėti juoką.
Mokėmės tvarkytis, mandagiai elgtis ir gerbti aplinkinius, bendrauti ir žaisti grupėje. Pasirodo, kad šiame technologijų amžiuje per ilgai būname atskirtyje, todėl kompanijoje nėra lengva susiderinti ir jaustis gerai bei leisti taip jaustis kitiems. Mums tikrai pavyko. Baigiantis trijų dienų išvykai, vaikai labai norėjo, kad kitą kartą vyktume savaitei. Grįždami dėkojome mokinio padėjėjai D. Ašmenskienei ir vairuotojui T. Abraičiui už tai, kad ištikimai mus lydėjo ir visur pagelbėjo, bei vieni kitiems už smagiai kartu praleistą laiką. Gera, kad kasdien švietė saulė, skleidėsi šypsenos ir skambėjo juokas. Gražios vasaros visiems. Lauksime sugrįžtant.
